Nacionalinis Vakarų meno muziejus (Tokijas)
35°42′55″ š. pl. 139°46′33″ r. ilg. / 35.71528°š. pl. 139.77583°r. ilg.
| Nacionalinis vakarų meno muziejus 国立西洋美術館 | |
|---|---|
| |
| Įkurtas | 1959 m. |
| Vieta | Tokijas, Japonija |
| Tematika | Vakarų meno muziejus |
| Lankytojai | 1,16 mln. (2016)[1] |
| Interneto svetainė | www.nmwa.go.jp/en/ |
Nacionalinis Vakarų meno muziejus (jap. 国立西洋美術館 = Kokuritsu Seiyō Bijutsukan) – vienas iš didžiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Tokijuje, Japonijoje. Yra Ueno rajone (Taito seniūnija). Muziejuje saugomi įvairūs Vakarų meno kūriniai, nuo Renesanso iki XX a. pradžios.[2]
Muziejaus pastatas yra Le Corbusier kūrinys, kuris 2016 m. įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą kartu su 16 kitų šio architekto kūrinių visame pasaulyje.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Muziejaus kolekcijos pradžia siejama su Japonijos verslininku Kojiro Matsukata (1865–1950), kuris 1916 m. gyvendamas Londone ėmė kaupti Vakarų meno kolekciją. Keliaudamas po Europą jis įsigijo kelis tūkstančius kūrinių ir puoselėjo svajonę, kad jie galėtų būti eksponuojami muziejuje Tokijuje. Tai būtų leidę Japonijos žmonėms susipažinti su Vakarų kultūra. Jo artimi draugai buvo Frank Brangwyn ir Claude Monet.
Dėl didelių mokesčių kūriniai negalėjo būti išgabenti į Japoniją, ir jie buvo saugomi Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą didelė dalis kolekcijos, kuri buvo likusi Londone ir Tokijuje, žuvo dėl bombardavimų bei gaisrų.[4]
Po karo Prancūzija bandė konfiskuoti kolekciją, tačiau galiausiai nusprendė atiduoti ją Japonijai kaip draugiškumo ženklą. Paryžiuje liko tik 14 vertingų darbų, kai tuo tarpu 370 išgabenti į Tokiją. Tiesa, Prancūzija iškėlė sąlygą, kad kolekcijai skirtas muziejus turėtų būti suprojektuotas prancūzų architekto. Tam darbui pasirinktas Le Corbusier. Pastatas baigtas statyti ir atidarytas kaip muziejus 1959 m.[5] Tai įvyko jau po Matsukata mirties.
Nuo pat atidarymo muziejus pastoviai plečia pirminę kolekciją, kuri išaugo iki beveik 5000 darbų. Be pastovios ekspozicijos kelis kartus per metus keičiamos laikinos parodos. Viena ambicingiausių buvo 1963 m. surengta Marc Chagall darbų paroda, į kurią suvežti darbai iš 15 valstybių.[6]
2026 m. kovo-balandžio mėnesiais šiame muziejuje planuojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų paroda ir gausūs su Čiurlioniu susiję renginiai.
Pastatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatą projektavo prancūzų architektas Le Corbusier, padedamas japonų architektų Kunio Maekawa, Junzo Sakakura ir Takamasa Yoshizaka. Tai – kubo formos statinys, iškeltas ant gelžbetoninių stulpų. Gelžbetoninė konstrukcija laikosi Le Corbusier moduloro pranc. Modulor principo, kuris remiasi žmogaus kūno proporcijomis ir jas atkartoja architektūroje.[7] Pastatas turi panašumų su Sanskaro Kendros muziejumi Ahmadabade, kuris statytas panašiu metu.[5]
Įėjimas yra pirmame aukšte, per XIX a. salę. Ši dvigubo aukščio erdvė apšviesta iš viršaus per įstiklintą piramidės formos stoglangį. Centrinę salę juosia paveikslų galerija, kurios lubos iš pradžių žemos, bet pakraščiuose pakeltos, kad būtų galima eksponuoti paveikslus. Le Corbusier suprojektavo paveikslų galeriją taip, kad ją apšviestų natūrali dienos šviesa, tačiau dabar langeliai nebenaudojami, o galerijos apšviestos dirbtiniu būdu.
Vėliau muziejus buvo plečiamas ir pritaikomas besikeičiančioms reikmėms. 1964 m. įrengta paskaitų salė, 1984 m. – bilietų kasa. 1974 ir 1998 m. rekonstrukcijų metu plečiant pastatą jame įdiegtos ir antiseisminės konstrukcijos.
Pirmą kartą pastato architektūrinė vertė pripažinta 1998 m., kuomet jis pateko tarp 100 svarbiausių visuomeninių Japonijos pastatų. 2005 m. jis Docomomo International pripažintas kaip vienas geriausių modernizmo architektūros pavyzdžių Japonijoje. 2007 m. jis pasiūlytas kandidatu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pasaulio paveldu pripažintas 2016 m.[3]
-
Rodeno „Mąstytojo“ skulptūra prie įėjimo -
Pietinis fasadas -
Vaizdas iš vakarų pusės -
XIX a. salė -
Vestibiulis
Kolekcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kolekcijoje yra beveik 5000 darbų, apimančių Vakarų meno istoriją nuo XIV a. iki XX a. pirmosios pusės. Tarp žymesnių XIV–XVIII a. tapytojų yra Paolo Veronese,[8] Peter Paul Rubens,[9] Brueghel ir Jean-Honoré Fragonard.[10]. Tarp žymesnių XIX–XX a. tapytojų yra Eugène Delacroix, Gustave Courbet, Édouard Manet, Pierre-Auguste Renoir, Monet, Vincent van Gogh, Paul Gauguin, Gustave Moreau ir kiti.[11]
Kolekcijoje taip pat yra prancūzų dailininkų François Boucher, Alexandre-Évariste Fragonard, Eugène Delacroix, Gustave Moreau, Auguste Rodin, and Paul Cézanne piešiniai. Graviūrų kolekcijoje svarbiausi autoriai yra Albrecht Dürer, Hans Holbein, Rembrantas, Callot, Giovanni Battista Piranesi, Francisco Goya ir kiti.[12]
_-_Google_Art_Project.jpg)
.jpg)
_-.jpg)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ "Visitor Figures 2016". The Art Newspaper Review. April 2017. p. 14.
- ↑ Muziejaus oficiali svetainė
- ↑ 3,0 3,1 The Architectural Work of Le Corbusier, an Outstanding Contribution to the Modern Movement
- ↑ Matsukata Collection
- ↑ 5,0 5,1 Reynolds, Jonathan M. (2001). Maekawa Kunio and the Emergence of Japanese Modernist Architecture. University of California Press. ISBN 0-520-21495-1.
- ↑ Chapin, Emerson. "Japan Assembling a Large Chagall Show; 450 Works From 15 Nations to Be Lent For Tokyo Display; Value of Exhibition Estimated at Nearly $14 Million Planned for 7 Years Designed by Le Corbusler, " New York Times. September 24, 1963.
- ↑ Tadayoshi, Fujiki, August 1959 „The Modular in the National Museum of Western Art“ Japan Architect, p. 48
- ↑ NMWA 14th-16th centuries
- ↑ NMWA 17th century
- ↑ NMWA 18th century
- ↑ NMWA pre-WWII artists
- ↑ NMWA prints study
