Nabotas
Nabotas (hebr. נבות) – Senojo Testamento veikėjas, kuriam priklausęs vynuogynas Jezrahelio slėnyje, šalia karaliaus Ahabo rūmų. Minimas Pirmos karalių knygos 21 skyriuje.[1]
Pasakojama, kad Ahabas bandęs iš Naboto įsigyti vynuogyną, tačiau pastarasis atsisakęs. Dėl to Ahabas užsirūstinęs. Tuomet Jezabelė, Ahabo žmona, šiam pažadėjusi paveržti vynuogyną. Du Jezabelės papirkti žmonės paliudiję, kad Nabotas keikęs Dievą ir karalių. Nabotas pripažintas kaltu ir užmėtytas akmenimis, o vynuogyną užgrobęs Ahabas. Dievo pasiųstas jį aplankęs pranašas Elijas ir pasakęs, kad dėl šios nedorybės Dievas nepaliks gyvo nė vieno karaliaus šeimos nario.[1]