NGC 6397
NGC 6397 – kamuolinis spiečius, esantis Aukuro žvaigždyne. Nuo Žemės nutolęs 7200 šviesmečių, objekto regimasis ryškis – 5,9.[1]
Šį spiečių 1751–1752 m. atrado astronomas Nicolas-Louis de Lacaille.[1]
Tai vienas iš dviejų arčiausiai Žemės esančių kamuolinių spiečių (greta Mesjė 4). Be to, NGC 6397 yra vienas iš mažiausiai dvidešimties Paukščių Tako kamuolinių spiečių, kurių branduoliai kolapsavo.[1] Spiečiuje esama apytikriai 400 000 žvaigždžių, jo amžius siekia 13 400 ± 800 mln. metų.[2]