Nėra dūmų be ugnies

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nėra dūmų
be ugnies
Il n'y a pas de fumée sans feu.jpg
PavadinimasIl n'y a pas de
fumée sans feu
Kilmės šalisFlag of France.svg Prancūzija
Flag of Italy.svg Italija
RežisieriusAndré Cayatte
Scenaristas (-ai)André Cayatte
Pierre Dumayet
Metai1973
Žanrasdrama
Trukmė120 min.
Kalbaanglų
IMDb įrašas

Nėra dūmų be ugnies (pranc. Il n'y a pas de fumée sans feu ) – 1973 m. sukurta politinė drama, demonstruota 23-ame Berlyno kino festivalyje.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Annie Girardot – Silvija Peirak
  • Mireille Darc – Olga Lerua
  • Bernard Fresson – daktaras Mišelis Peirakas
  • Michel Bouquet – Morlakas
  • Andre Falcon – Busardas
  • Paul Amiot – Žoržas Arno
  • Micheline Boudet – Korina
  • Pascale de Boysson – Veronika
  • Marc Michel – Žanas-Polis Lerua

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Rinkimų į Šavinji mero postą fone naktį mašina patrenkia ir mirtinai sužaloja vieno iš kandidatų Brusaro plakatus išpaišiusį vaikiną. Nusikaltėlis pasprunka.

Kairiųjų pažiūrų daktaras Peirakas draugų kalbinamas kandidatuoti į mero postą, tačiau net neįtaria, kad jo konkurentas Brusaras yra nusamdęs visą būrį seklių, kad rastų bent kokios kompromituojančios medžiagos apie daktarą. Po dienos pro langą iškrinta jaunas vaikinas, kuris domėjosi kas partrenkė jo draugą, o jo kūne randama narkotikų. Po šių dviejų mirčių Peirakas paskelbia, kad kandidatuos į mero postą.

Puolimo ašimi tampa Peirako žmonos draugė Olga Lerua, kurios namuose vyksta orgijos. Silvijos Peirak pažįstamam fotografui Ulrichui pasiūlomas darbas: suklastoti nuotrauką, kurioje būtų užfiksuota orgijoje dalyvaujanti Silvija, o nuotrauką pakišti vyrui, kad šis nedalyvautų rinkimuose. Fotografas nenori sutikti, tačiau prieš jį taip pat yra šantažo įrankis, priverčiantis anonimiškai imtis šio darbo.

Nuotrauka nusiunčiama Silvijai, kuri ją parodo vyrui. Netrukus jie sulaukia skambučio su reikalavimu nedalyvauti rinkimuose, tačiau neketina nusileisti. Šeima asmeniškai kreipiasi į ekspertus, kad šie patvirtintų jog nuotrauka suklastota, tačiau šie nesugeba to padaryti. Peirakas kreipiasi į Olgą, kad ši išduotų kas yra vyrai, užfiksuoti nuotraukoje, bet ši atsisako. Pasitaręs su žmona, jis nusprendžia tęsti rinkiminę kovą ir nuotrauka per naktį išplatinama tarp miestelio gyventojų. Peirakai kreipiasi į policiją įtardami, kad fotografijos autorius yra Ulrichas, kuris jau kurį laiką yra dingęs (iš tiesų – saugomas atokioje vietoje Brusaro žmonių). Sužinojęs kokia kilo sumaištis, Ulrichas mėgina pabėgti, tačiau yra nušaunamas. Peirakas naktį sulaukia netikėto iškvietimo ir atokiame name aptinka Ulricho kūną. Jam čia būnant atvyksta policija ir apkaltina jį žmogžudyste. Olga nueina į policiją ir prisipažįsta, kad iš tiesų nuotraukoje užfiksuota ji, tačiau ja nepatiki. Žurnalistai ir kaimynai daro vis didesnį spaudimą ir, laikinai įkalinus Peiraką, žmona su sūnumi persikrausto pas Olgą. Pas šią apsilanko Ulricho brolis, kuris perduoda jai laišką, kurį fotografas prašė perduoti savo mirties atveju. Laiške Olga aptinka originalios nuotraukos negatyvą, kurioje atpažįsta vieną pažįstamą, tačiau ši pernelyg įtakinga, kad nuotrauka būtų paviešinta. Ši atsiunčia į policiją vyrą, užfiksuotą nuotraukoje ir kuris patvirtina, kad joje užfiksuotas jis ir Silvija. ši bando kovoti toliau, tačiau net jos vyras pradeda abejoti ar nuotrauka suklastota.

Olga, nekreipdama klientės prašymų, parodo fotografiją vyrui. Šio įtakos dėka, reikalai pradeda rutuliotis kita linkme: Brusaras gauna nurodymą išgelbėti Peiraką iš kalėjimo, atsiranda liudininkai, kurie pateikia Ulricho nužudymą kaip savyginą. Daktaras paleidžiamas iš kalėjimo, Brusaras pasitraukia iš rinkimų ir perleidžia kandidatavimą Moreliui – žmogui, kuris ir organizavo Peirako šmeižtą. Pastarasis, apsvarstęs visas galimybes, nutaria pats nebedalyvauti rinkimuose...

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Apdovanojimas Kategorija Asmuo Rezultatas
1973 Berlyno kino festivalis Otto Dibelius apdovanojimas André Cayatte Laimėjo
OCIC apdovanojimas Laimėjo
Sidabrinis lokys Laimėjo
UNICRIT apdovanojimas Laimėjo
Auksinis lokys Nominacija