Mykolas Miežinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Miežinis
Mykolas Miežinis.jpg
Gimė: 1827 m. spalio 11 d.
Mirė: 1888 m. lapkričio 24 d. (61 metai)
Veikla: kalbininkas, kunigas

Mykolas Miežinis (1827 m. spalio 11 d. Vaitiekūnai, Grinkiškio valsčius1888 m. lapkričio 24 d. Švėkšna) – Lietuvos kalbininkas, kunigas. Palaidotas Švėkšnos kapinėse.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1850 m. baigė Varnių kunigų seminariją. 1850 m. įšventintas kunigu. 18541866 m. kunigavo Latvijoje, 18701888 m. – Lietuvoje. Dėl liberalių pažiūrų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Bendradarbiavo „Aušroje“. Pritarė 1863 m. sukilimui, buvo caro valdžios sekamas ir tardomas. Caro administracijos reikalavimu 3 metus kalintas Raseinių vienuolyne. Čia parengė trumpą „Lietuviszką gramatiką“ (1886 m.) ir apie 15 000 žodžių „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszką žodyną“ (1894 m.) – vertingas lietuvių leksikografijos paminklas. Jo darbus recenzavo Jonas Jablonskis. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasMykolas Miežinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 35 psl.