Mykolas Miežinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mykolas Miežinis
Mykolas Miežinis.jpg
Gimė 1827 m. spalio 11 d.
Mirė 1888 m. lapkričio 24 d. (61 metai)
Veikla kalbininkas, kunigas

Mykolas Miežinis (1827 m. spalio 11 d. Vaitiekūnai, Grinkiškio valsčius1888 m. lapkričio 24 d. Švėkšna) – Lietuvos kalbininkas, kunigas. Palaidotas Švėkšnos kapinėse.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1850 m. baigė Varnių kunigų seminariją. 1850 m. įšventintas kunigu. 18541866 m. kunigavo Latvijoje, 18701888 m. – Lietuvoje. Dėl liberalių pažiūrų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Bendradarbiavo „Aušroje“. Pritarė 1863 m. sukilimui, buvo caro valdžios sekamas ir tardomas. Caro administracijos reikalavimu 3 metus kalintas Raseinių vienuolyne. Čia parengė trumpą „Lietuviszką gramatiką“ (1886 m.) ir apie 15 000 žodžių „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszką žodyną“ (1894 m.) – vertingas lietuvių leksikografijos paminklas. Jo darbus recenzavo Jonas Jablonskis. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasMykolas Miežinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 35 psl.