Mvata Kazembė
Mvata Kazembė (čibemba: Mwata Kazembe) – valdovo titulas, naudojamas Kazembės karalystėje Pietinėje Afrikoje (dab. Kongo Demokratinės Respublikos pietinė dalis ir gretimos teritorijos Zambijoje).
Titule naudojamas mandagus kreipinys Mwata, sutinkamas ir kituose Pietinės Afrikos tradicinių valstybių tituluose. Jis buvo pradėtas naudoti Lundos Mvata Jamvo titulo pavyzdžiu.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausio klestėjimo laikais (XIX a. viduryje) šie valdovai kontroliavo visą Kazembės regioną. Lubos pavyzdžiu, jie organizavo savo politinę valdžią konfederacijos principu. Atskirų provincijų valdovai irgi titulavosi mvata, buvo skiriami iš pagrindinės valdančios giminės ir skyrė duokles pagrindiniam valdovui. 4 provincijų valdovai Lukwesa, Kashiba, Kambwali ir Kanyembo buvo laikomi vyresniaisiais, ir iš jų buvo renkamas įpėdinis.
Po Mvata Kazembės VIII nužudymo 1872 m., Mvata Kazembė tapo tik nominaliais valdovais, iš pradžių pavaldžiais vergų prekiautojui Misiri, o vėliau – Britų imperijai (kuri pagal susitarimą su Belgija gavo teritorijas į rytus nuo Luapulos kartu su Kazembės sostine). 1899 m. Mvata Kazembė X kovėsi su britais, priešindamasis jų valdžiai. Šiems sudeginus senąją sostinę Kanjembo, jis pastatydino naują – Mvansabombvėje. Galiausiai pripažino jų viršenybę, leido į šalį misionierius.
Kadangi teritorijos ekonomika Zambijoje vystėsi lėtai, britai mažai kišosi į vietinių gyvenimą. Tai leido Mvata Kazembe išaugoti tradicinę valdžią senųjų karalystės gyventojų Zambijoje tarpe, įtakoti gyvenimo būdą ir papročius. Mvata Kazembė XVI daug darė gyventojų labui, vystydamas krašto ekonomiką, modernizuodamas visuomenę.
Po Zambijos nepriklausomybės 1961 m., Mvata Kazembės titulas buvo oficialiai atkurtas. Mvata Kazembe XVII labai stiprino kultūrinę gyventojų tapatybę, jo iniciatyva pradėta Mutomboko šventės, skirtos paminėti karalystės įkūrimą, tradicija. Šiuo metu valdo Mvata Kazembė XIX.
Sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Numeris | Vardas | Sostinė | Apytikriai valdymo metai |
1. | Ng’anga Bilonda | 1740–1745 | |
2. | Kanyembo Mpemba | 1745–1760 | |
3. | Lukwesa Ilunga | 1760–1805 | |
4. | Kanyembo Keleka Mayi | 1805–1850 | |
5. | Kapumba Mwongo Mfwama | 1850–1854 | |
6. | Chinyanta Munona | 1854–1862 | |
7. | Mwonga Nsemba | Kanjembo | 1862–1870 |
8. | Chinkonkole Kafuti | Kanjembo | 1870–1872 |
9. | Lukwesa Mpanga | Kanjembo | 1872–1883 ir 1885–1886 |
10. | Kanyembo Ntemena | Kanjembo, Mwansabombwe (nuo 1899) | 1883–1885 ir 1886–1904 |
11. | Mwonga Kapakata | Mwansabombwe | 1904–1919 |
12. | Chinyanta Kasasa | Mwansabombwe | 1919–1936 |
13. | Chinkonkole | Mwansabombwe | 1936–1941 |
14. | Shadreck Chinyanta Nankula | Mwansabombwe | 1941–1950 |
15. | Brown Ngombe | Mwansabombwe | 1950–1957 |
16. | Kanyembo Kapema | Mwansabombwe | 1957–1961 |
17. | Paul Kanyembo Lutaba | Mwansabombwe | 1961–1983 |
18. | Munona Chinyanta | Mwansabombwe | 1983–1998 |
19. | Paul Mpemba Kanyembo Kapale Mpalume | Mwansabombwe | 1998- |