Muzikos menas ir praktika (knyga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muzikos menas ir praktika

Žygimantas Liauksminas. Ars et praxis musica, 1693 m.

Autorius Žygimantas Liauksminas
Šalis Lietuva
Žanras vadovėlis
Sritis muzika
Originalus leidimas
Pavadinimas Ars et praxis musica in usum studiosae iuventutis in Collegiis
Šalis Lietuva
Kalba lotynų
Išleista 1677 m.
Puslapių 14

Muzikos menas ir praktika (lot. Ars et praxis musica) – Vilniaus unviersiteto profesoriaus, teologo, filosofo, retorikos ir muzikos teoretiko, lietuvių muzikologijos pradininko Žygimanto Liauksmino (1596-1670) Vilniuje 1677 metais išleistas muzikos vadovėlis.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Muzikos menas ir praktika” buvo pirmasis tokio pobūdžio leidinys Abiejų Tautų Respublikoje. Šiame vadovėlyje aiškinami bendrieji muzikos pagrindai. Jame nurodomi natų pavadinimai, raktai, išdėstyti muzikos ženklai. Vadovėlyje yra pateikta nemaža dalis muzikos pratimų, bažnytinės muzikos pavyzdžių.[1][2]

Įžangoje kalbama apie muzikos metodikos principus, patariama pradėti nuo lengvesnių ir pereiti prie sunkesnių dalykų.[3]

Ši knyga skirta ir choriniam giedojimui. Vadovėlyje apibūdinamas lygusis (cantus planus), daugiabalsis ir grigališkasis, kietasis (cantus durus) bei švelnusis (cantus mollis) giedojimas.[4] „Muzikos menas ir praktika” buvo išleista pakartotinai 1669 m., 1693 m. – pasirodė lietuviškas knygos vertimas, taip pat knyga išleista 1977 m.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
  2. Žygimantas Liauksminas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
  3. Lietuvos istorijos institutas. 1670 09 11 Vilniuje mirė retorikos ir muzikos teoretikas, Lietuvos muzikologijos pradininkas Ž. Liauksminas, 2009. [2]
  4. J.Burokaitė. Muzika Vilniaus universitete. Vilnius: Menotyra, 1967.