Pereiti prie turinio

Mutonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mutonas (pranc. mouton – 'avinas'), avino kakta – apvalios arba ovalios formos ledyno nugludinta ir nupoliruota pamatinių uolienų uola, esanti senovės ar šių laikų apledėjimo regione.[1] Ilgis siekia ligi keleto šimtų metrų, o aukštis – ligi 50 metrų.[2]

Šonas, atgręžtas į slinkusį ledyną, būna lėkštas ir daugiau nušlifuotas, o priešingas – nelygus ir status.[1] Pasitaiko mutonų, kurių paviršių subraižė kadaise į ledyną įšalę bei drauge su juo judėję akmenys.[2]

Garbanotomis uolomis įvardijamos stambios mutonų santalkos.[1]

Mutonų gausu tokiuose kraštuose, kaip Labradoro pusiasalis, Ugnies Žemė, Škotija, Skandinavija, Kolos pusiasalis, Karelija.[2]

  1. 1,0 1,1 1,2 A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas. Kaunas: Šviesa. p. 123.
  2. 2,0 2,1 2,2 Mutonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-03.