Munakatos maldykla

Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietovės Munakatos regione
Pasaulio paveldo sąrašas

Hecu maldyklos pagrindinis pastatas
Vieta	Japonija
Tipas	kultūrinis
Kriterijus	ii, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1535
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	2017 (41 sesija)
Munakatos maldykla šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Munakatos maldykla
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Munakatos maldykla (jap. 宗像大社 = Munakata-taisha) – šintoizmo maldykla, esanti Fukuokos prefektūros Munakatos miesto savivaldybėje. Ją sudaro trijų geografiškai atskirtų maldyklų kompleksas.

2017 m. Munakatos maldyklos kartu su Okinošimos sala ir kitais Munakatos šintoistiniais objektais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[1]

Aprašymas

Munakata minima seniausiuose japonų šaltiniuose – Kodžikyje ir Nihon Šiokyje. Pasak legendos, deivė Amaterasu ir dievas Susanoo susipyko, ir Amaterasu sulaužė Susanoo šventąjį kardą. Iš jo gabalėlių gimė trys deivės. Amaterasu pasiuntė jas į Cukušio žemę (dab. šiaurės vakaų Kiūšiū), kad jos padėtų anūui Ninigiui valdyti Japonijos salas. Joms garbinti Genkajaus jūroje išdygo trys maldyklos, kurios ir sudaro Munakatos maldyklą.^[2]

Visos trys maldyklos yra trijose salose ir išsidėsčiusios tiesia linija. Kiūšiū pakrantėje yra Hecu (jap. 辺津宮 = Hetsu-gū/Hetsu-miya), kurioje garbinama Ičikišimahimė. Toliau į vakarus, Ošimos saloje yra Nakacu (jap. 中津宮 = Nakatsu-gū/Nakatsu-miya), kur garbinama Tagicuhimė. Labiausiai į jūrą nutolusi, Okinošimos saloje yra Okicu (jap. 沖津宮 = Okitsu-gū/Okitsu-miya), kur garbinama Takiribimė. Šios deivės kartu žinomos kaip Trys Munakatos deivės (jap. 宗像三女神 = Munakata-sanjojin) Pasak legendų aprašytų Čikudzeno fudokyje, Okicu maldykloje yra saugomas mėlynas brangakmenis, Nakacu – purpurinis brangakmenis, o Hecu – šventasis Jatagara veidrodis. Nakacu nuo Hetsu yra nutolusi per 11 km, o Okicuu – per 49 km.^[3]

Maldykla buvo labai svarbi ankstyvajame šintoizme ir Jamato valstybėje. Čia atvykdavo melstis imperatoriai. Maldyklos atšakos buvo statomos rūmuose. Ši teritorija buvo paskelbta šventa ir atiduota šintoizmo šventikams. Į Okinošimos salą su Okicu maldykla iki dabar draudžiama įžengti neatlikus specialios apvalymo ceremonijos.^[4] 1901 m. maldyklų kompleksui suteiktas imperatoriškosios maldyklos statusas.

Maldykloje yra daug svarbių kultūrinių vertybių, tarp kurių XVI a. statiniai Hecu ir Nakacu, XIII a. komainu akmeninės skulptūros, XI–XIX a. maldyklos metraščiai, XI a. budistinės sūtros ir kt.

Hecu maldykla
Nakacu maldykla
Okicu maldykla

Pasaulio paveldas

Į pasaulio paveldo sąrašą įrašyti aštuoni susiję objektai.^[5]

UNESCO kodas	Pavadinimas	Koordinatės
1535–001	Okinošima	34°14′42″ š. pl. 130°6′20″ r. ilg. / 34.24500°š. pl. 130.10556°r. ilg. / 34.24500; 130.10556
1535–002	Kojadžima	34°13′53″ š. pl. 130°6′42″ r. ilg. / 34.23139°š. pl. 130.11167°r. ilg. / 34.23139; 130.11167
1535–003	Mikadobašira	34°13′54″ š. pl. 130°6′50″ r. ilg. / 34.23167°š. pl. 130.11389°r. ilg. / 34.23167; 130.11389
1535–004	Tenguiva	34°13′56″ š. pl. 130°6′51″ r. ilg. / 34.23222°š. pl. 130.11417°r. ilg. / 34.23222; 130.11417
1535–005	Okicumija	33°54′32″ š. pl. 130°25′41″ r. ilg. / 33.90889°š. pl. 130.42806°r. ilg. / 33.90889; 130.42806
1535–006	Nakacumija	33°53′50″ š. pl. 130°25′54″ r. ilg. / 33.89722°š. pl. 130.43167°r. ilg. / 33.89722; 130.43167
1535–007	Hecumija	33°49′47″ š. pl. 130°30′51″ r. ilg. / 33.82972°š. pl. 130.51417°r. ilg. / 33.82972; 130.51417
1535–008	Šimbaru Nujama	33°49′3″ š. pl. 130°29′10″ r. ilg. / 33.81750°š. pl. 130.48611°r. ilg. / 33.81750; 130.48611

Susiję pasaulio paveldo objektai

Japonija: Icukušimos šintoistinė maldykla (1996)
Japonija: Nikko šventvietės ir šventyklos (1999)

Šaltiniai

↑ Sacred Island of Okinoshima and Associated Sites in the Munakata Region
↑ Borgen, Robert; Ury, Marian (1990 m. balandžio mėn.). „Readable Japanese Mythology: Selections from Nihon shoki and Kojiki“ (PDF). The Journal of the Association of Teachers of Japanese. 24 (1). American Association of Teachers of Japanese: 61–97. doi:10.2307/489230. JSTOR 489230. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.
↑ „Munakata-taisha Nakatsu-gu Shrine“. Japan National Tourist Organization. Retrieved 2008-06-02.
↑ „Muna Kata Tai Sha“. Archived from the original on 2006-01-25.
↑ Sacred Island of Okinoshima and Associated Sites in the Munakata Region

[1] Sacred Island of Okinoshima and Associated Sites in the Munakata Region

[2] Borgen, Robert; Ury, Marian (1990 m. balandžio mėn.). „Readable Japanese Mythology: Selections from Nihon shoki and Kojiki“ (PDF). The Journal of the Association of Teachers of Japanese. 24 (1). American Association of Teachers of Japanese: 61–97. doi:10.2307/489230. JSTOR 489230. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.

[3] „Munakata-taisha Nakatsu-gu Shrine“. Japan National Tourist Organization. Retrieved 2008-06-02.

[4] „Muna Kata Tai Sha“. Archived from the original on 2006-01-25.

[5] Sacred Island of Okinoshima and Associated Sites in the Munakata Region

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]