Muedzinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muedzinas kviečia maldai. 1878 m. piešinys

Muedzinas (arab. مؤذن = muʾaḏḏin, turk. müezzin) – asmuo, mečetėje šaukiantis tikinčiuosius maldai (atliekantis azaną). Šaukiama 5 kartus per parą, nes musulmonų maldą sudaro 5 dalys, pirmoji atliekama prieš aušrą, kitos – tuoj po vidudienio, vakare, prieš saulėlydį ir naktį. Muedzinas yra svarbus musulmonų bendruomenės narys – nuo jo priklauso tikslus pamaldų tvarkaraštis.

Muedzinu parenkamas garbingas bendruomenės narys. Tai gali būti tik vyras, rituališkai švarus (guslis), psichiškai sveikas žmogus. Turi pasižymėti garsiu, melodingu balsu. Istoriškai, dažnai šis darbas buvo patikimas neregiui. Muedzinas nėra dvasininkas, tačiau mažose mečetėse imamas gali atlikti ir muedzino darbą.

Pradžioje (maždaug iki VIII a. vid.) muedzinas vaikščiodavo po gatves ir namus, kviesdamas musulmonus maldon, vėliau tam tikslui pradėti statyti minaretai. Laikoma, kad Pranašas Mahometas, turėjo 2 muedzinus (pirmasis buvo Bilalis ibn Rabahas), todėl laikoma garbe, kad mečetė irgi turėtų 2 muedzinus.[1]

Nuo XX a. pab. muedzinus daug kur pakeitė azanas, leidžiamas iš garso įrašo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Muedzinas. Muedzinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009