Muavija II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Muavija II
Gimė: apie 664 m.
Mirė: 684 m.
Pareigos: kalifas

Muavija II (arab. معاوية بن يزيد = Mu‘āwiyah ibn Yazīd, ~663 – 684 m.) – VII a. arabų kalifas, valdęs 683–684 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muavija ibn Jazidas bin Abu Sufjanas buvo kalifo Jazido I sūnus. Jis gimė apie 663 m. Po tėvo mirties 683 m. jam buvo vos 20 metų. Jis buvo sergantis, labai religingas. Jam nelabai rūpėjo valdymas ir priesaikas jis priiminėjo prisivertęs. Skirtingomis versijomis, jis valdė tik 40 dienų, du mėnesius arba tris mėnesius iki mirties. Paprašytas paskirti įpėdinį jis esą pasakė, kad neturi jėgų valdyti ir tapo kalifu per prievartą, o kiti gali išsirinkti kalifą patys, nes jis tinkamo žmogaus nerado ir neturi nieko bendro su tuo.[1] Po jo mirties prasidėjo Antrasis kalifato pilietinis karas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. History of Islam (Vol 2), 2001, p. 95