Mpembos efektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Mpembos efektas, 1963 metais pavadintas Erasto Batholomeo Mpembos vardu (gim. 1950), yra efektas, kuomet esant tam tikroms sąlygoms, šiltesnis vanduo gali užšalti greičiau nei šaltesnis vanduo. Nors yra įrodymų,[1] kad efektas yra realus, yra ir nesutarimu apie tai ką būtent šis efektas apibūdina ir kokiomis aplinkybėmis jis įvyksta. [1] Pranešimų apie panašius reiškinius yra buvę nuo seniausių laikų,[reikalingas šaltinis] tačiau be tikslesnių aprašymų kaip juos atkartoti. Buvo pasiūlyti įvairūs efekto paaiškinimai.[1] Tolesni tyrimai turės nuspręsti dėl tikslaus efekto apibrėžimo ir didelio skaičiaus pradinių eksperimento parametrų, siekiant patvirtinti arba paaiškinti poveikį.

Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis reiškinys, kuomet suprantamas kaip "karštas vanduo užšąla greičiau nei šaltas", yra sunkiai atkartojamas arba patvirtinamas, nes šis teiginys yra neaiškiai apibrėžtas [2]. Monwhea Jengas siūlo tikslesnę formuluotę:

Egzistuoja pradinių parametrų rinkinys ir temperatūrų porą, pavyzdžiui, duotos dvi vandens talpos identiškų parametrų, ir skiriasi tik pradinės talpose esančio vandens temperatūros, šaldant šiltesnis vanduo užšals anksčiau. [1]

Tačiau net ir su šio apibrėžimu neaišku, ar "užšala" reiškia momentą, kuomet ant vandens paviršiaus formuojasi matomas ledo sluoksnis; momentą, kuomet visas vandens tūris tampa kietu ledo luitu; arba kuomet vanduo pasiekia 0 °C (32 °F). [2] Vanduo gali būti 0 °C (32 °F) temperatūros, bet nebūti ledu; po to kai pakankamai šilumos buvo atiduota siekiant 0 °C (32 °F) temperatūros, papildomas kiekis šilumos turi būti pašalintas kol vanduo pasieks kietą būseną (ledą), todėl vanduo gali būti skystos arba kietos būsenos esant 0 °C (32 °F) temperatūrai.

Pasitelkiant prieš tai pateiktą apibrėžimą galima lengvai atlikti efekto stebėjimą: pavyzdžiui, jei aukštesnė temperatūra išlydo apledėjimą ant aušinimo paviršiaus ir taip padidinant šilumos apykaitą tarp aušinimo paviršiaus ir vandens talpos [2] kita vertus, gali būti daug sąlygų, dėl kurių efektas gali neįvykti. [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Monwhea Jeng, Can hot water freeze faster than cold water?, 1998 m. lapkritis, Department of Physics, University of California
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Ball, Philip (2006 m. balandžio mėn.). Does hot water freeze first?. Physics World, pp. 19-26.