Motinos pieno oligosacharidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Motinos pieno oligosacharidai (MPO) (angl. human milk oligosaccarides), dar vadinami motinos pieno glikanais – molekulės, priklausančios angliavandenių grupei, kurių dideli kiekiai aptinkami tik motinos piene.[1]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Motinos pieno oligosacharidai yra trečia pagal randamą kiekį (po laktozės ir riebalų)[2] motinos pieno kietųjų sudedamųjų dalių (ištirpusi, emulsijos ar suspensijos vandenyje formoje). Aptinkamos koncentracijos yra apie 5-20 g/l. Šiandien žinoma apie 200 struktūriškai skirtingų molekulių. Motinos pieno oligosacharidams būdinga didelė įvairovė, o bendra motinos pieno sudėtis individuali kiekvienai moteriai, kuri kinta priklausomai nuo laktacijos laikotarpio. 2‘-fucosyllactose yra dominuojantis oligosacharidas maždaug 80 % mamų piene. Jo koncentracija apie 2,4 g/l.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingai nei daugelis kitų komponentų randamų motinos piene, motinos pieno oligosacharidai nėra virškinami naujagimio organizme. Jie pasižymi prebiotiniu poveikiu ir yra mitybinė medžiaga kūdikio žarnyno bakterijoms – o ypač Bifidobakterijoms.[3] Šių gerųjų bakterijų dominavimas kūdikio žarnyne mažina patogeninių bakterijų augimą, mažina pavojingų žarnyno infekcijų riziką.

Naujausi tyrimai nustatė, kad motinos pieno oligosacharidai mažina ir virusinių, bakterinių infekcijų riziką, bei mažiną viduriavimo bei kvėpavimo takų ligų riziką.

Apsauginė motinos pieno oligosacharidų funkcija aktyvuojama po kontakto su specifiniais bakterijų ar virusų patogenais. MPO prisijungia prie ląstelių glikanų receptorių esančių ant žarnyno ląstelių paviršiaus ir neleidžia virusams ar bakterijoms prie jų prisijungti ir tuo pačių apsaugo nuo žarnyno infekcijos. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad motinos pieno oligosacharidai yra panašūs glikanų receptoriams, todėl patogeniniai mikroorganizmai prisijungia prie jų, o ne prie žarnyno ląstelių. Tai mažina žarnyno infekcijų riziką.[1] Motinos pieno oligosacharidai veikia ir kai kurias imuninės sistemos ląsteles, mažindami uždegimines reakcijas.[4][1] Manoma, kad motinos pieno oligosacharidai gali mažinti nekrozuojančio enterokolito (NEC) išsivystymo riziką neišnešiotiems naujagimiams.[1]

Kai kurie MPO metabolitai tiesiogiai veikia nervų sistemą ir smegenis, bei gali turėti įtakos vaiko tolimesniam vystymuisi. Kai kurie moksliniai tyrimai pažymi, kad motinos pieno oligosacharidai yra sialo rūgšties šaltinis kūdikio organizmui. Sialo rūgštis yra svarbus mitybinis komponentas vaiko smegenų ir kognityviniam vystymuisi.[4][1]

MPO yra svarbus motinos pieno komponentas, jie gali būti panaudojami kaip papildas kūdikių maiste, skirtame nežindomiems kūdikiams.[5]

Vystymasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad MPO kaip žarnyno bakterijų prebiotinis anglies šaltinis yra labai selektyvūs, ypač Bifidobacterium longum infantis padermėms. B. infantis turi unikalius genus, tarp jų ir reguliuojančius glikozidazių aktyvumą. Dėka tokių unikalių genų MPO gali padėti vystytis ir kitoms bakterijoms.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]