Mosėdžio pilkapiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mosėdžio pilkapiai
Mosedis pilkapiai 20020716.JPG
Mosėdžių pilkapių vaizdas iš šiaurės rytų pusės

Mosėdžio pilkapiai
Koordinatės
56°09′57″š. pl. 21°33′37″r. ilg. / 56.165815°š. pl. 21.560333°r. ilg. / 56.165815; 21.560333Koordinatės: 56°09′57″š. pl. 21°33′37″r. ilg. / 56.165815°š. pl. 21.560333°r. ilg. / 56.165815; 21.560333
Savivaldybė Skuodo rajonas
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 17 880 m2
Naudotas IXV a. pr. m. e.
Žvalgytas 1959, 1960, 1972, 1987, 2016 m.
Tirtas 1973 m.
Registro Nr. 16221, A475

Mosėdžio pilkapiai (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 16221, senas vertybės kodas - A475, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2052) – pilkapynas pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Baksčiuose (Mosėdžio seniūnija), 10 m į vakarus nuo kelio SkuodasPlungė, kairiajame Bartuvos krante.

Pilkapiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengti pakilesnėje slėnio vietoje, kurios šiaurės pusėje stūkso 5 rekonstruotų pilkapių sampilai. Jų skersmuo 7–10 m, aukštis iki 1 metro. Aplinkui pilkapius auga jauni medeliai, o į rytus stovi anotacinis ženklas.

1988 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.[1]

Teritorijos plotas 17 880 m2.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. išaiškino, o 1960 m. topografinę nuotrauką darė Ignas Jablonskis. 1987 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[2] 2016 m. – Kultūros paveldo centras (Arūnas Strazdas, Jonas Balčiūnas, Algirdas Skrupskelis).

1960 m. užfiksuoti 8 pilkapiai, kurių skersmuo 7–18 m, aukštis – 80 cm. 1972 m. Mosėdžio kolūkis 3 pilkapius sunaikino, o kitų sampilus nuardė. Jų vietoje I. Jablonskis rado lipdytos keramikos ir degintinių kaulų. Padedant gydytojui Vaclovui Intui pilkapyno ardymas buvo sustabdytas, o 1973 m. Kretingos kraštotyros muziejus atliko tyrimus (vadovas I. Jablonskis).

1973 m. ištirtas 120 m² plotas, kuriame aptikti 6 degintiniai žmonių kapai, surinkta lipdytų puodų šukių lygiu bei brūkšniuotu paviršiumi. Nustatyta, kad pilkapių pagrindai ir tarpai tarp pilkapių buvo išgrįsti akmenimis, o sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti ant grindinio arba po juo iškastose duobelėse, suberiant juos į krūveles arba lipdytas urnas. Kapas aplinkui buvo apdedamas gulsčiais arba statmenais akmenimis, o virš jo sukraunamas akmenų sampilas.[3]

Ištirti kapai datuojami VIV a. prieš m. e. Suardytoje dalyje rasta I tūkstantmečio pr. m. e. degintinių kapų liekanų.

Po tyrimų penki pilkapiai rekonstruoti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ignas Jablonskis. Kas atrasta Mosėdyje. - Mokslas ir gyvenimas. - 1973. - Nr. 3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]