Mora (Švedija)
| Mora šved. Mora | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Švedija
|
| Lėnas | Dalarna |
| Gyventojų | 12 858 |
 Vikiteka |
Mora |
Mora (šved. Mora) – miestas centrinėje Švedijoje, Dalarnos lėne; Moros savivaldybės administracinis centras. Įsikūręs šiaurės vakarinėje Siljano ežero pakrantėje, prie Esterdalio upės žiočių. Gyventojų skaičius – 12 858 (2019 m.), o 2005 m. buvo 10 940 žmonių[1].
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas „Mora“ kilęs iš seno švedų kalbos žodžio mor, kuris maždaug reiškia „tankesnis miškas ant drėgnos dirvos“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Moros apylinkėse žmonės apsigyveno dar priešistoriniais laikais. Moros parapija, kaip manoma, atsirado XIII a.
XVIII amžiuje Moros apylinkes ištiko badas, ir daugelis žmonių apleido savo namus. Dauguma išvyko į Stokholmą ir pietų Švediją.
Vieninteliai ūkiai netoli Moros bažnyčios buvo klebonija, kapeliono ūkis ir dar keli ūkiai. Ankstesniais amžiais čia nebuvo kaimo, tačiau buvo rengiamas Moros turgus. 1830 m. buvo pastatyta užeiga, kuri vėliau tapo „Mora“ viešbučiu, o 1838 m. pastatyta garlaivių prieplauka.
XIX a. pabaigoje plėtota keletas pramonės šakų: buvo keletas lentpjūvių, medžio dirbtuvių ir liejyklų, transporto priemonių gamykla (įkurta 1870 m. Enoje, bet vėliau čia persikėlė). Metodistų bažnyčia buvo pašventinta 1896 m., tais pačiais metais pašventinta ir misijos bažnyčia.
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mieste yra geležinkelio stotis, iš kurios išvyksta traukiniai į Burlengę ir Stokholmą. Šalia pastatytas naujas viešojo transporto centras su autobusų aikštelėmis, įrengtos naujos automobilių stovėjimo vietos, atnaujintas ir prailgintas stoties pagrindinis peronas.
Vasarą iš Moros į Jelivarę per Orsą, Svegą ir Estešundą kursuoja „Inlandsbanan“ traukinys.
6 km į pietvakarius nuo miesto yra Moros-Siljano oro uostas, iš kurio reguliarūs skrydžiai vyksta į Arlandą ir Engelholmą.
Mieste veikia penki autobusų maršrutai; visi prasideda Moros autobusų stotyje.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Moros ekonomika ilgą laiką rėmėsi turizmu ir amatais. XIX amžiaus pradžioje tuo metu vargingame Estnoro kaime, į šiaurę nuo Moros, išaugo kelios pramonės šakos. Ūkininkai pradėjo gaminti „Moros laikrodžius“ ir „Moros peilius“. Vėliau išaugo „Mora Armatur“ ir „FM Mattsson“ bendrovių (2003 m. susijungė į „Ostnor AB“) reikšmė; šiuo metu Estnore yra didžiausias Švedijos vandens čiaupų gamybos centras.
Į pietryčius nuo Moros esančiame Nusneso (šved. Nusnäs) kaime gaminami garsūs „Dalos arkliukai“ – vienas iš Dalarnos simbolių.[2]
Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Zorngården“ (Anderso Zorno namai) ir netoliese esantis Zorno muziejus.
- „Vasaloppet“ varžybų finišo vartai ir „Vasaloppet“ namas.
- Anderso Zorno Gustavo Vazos statula prie „Vasaloppet“ finišo vartų.
- Moros bažnyčia (datuojama XIII a.).
- Paminklas su rūsiu, kuriame manoma, kad Gustavas Vaza pasislėpė nuo danų.
- Senasis Zorno ūkis ir Zorno tekstilės kambarys.
- „Tomteland“ (Kalėdų Senelio) pramogų parkas.
- „Dalos arkliukų“ dirbtuvės Nusnese.
- „Mora Of Sweden“ ir „Frosts Knivfabrik“ (peilių gamyba).
- „Ostnor“ ir „Mora Armatur“ (vandens čiaupų gamyba).
- Moros kultūros namai
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ledo ritulys
Ledo ritulio klubas Mora IK įkurtas 1935 m. Savo laiku (2004/05 ir 2007/08 m. sezonuose) ekipa žaidė elito divizione, bet aukščiausiame lygmenyje neišsilaikė.
- Slidinėjimas
„Vasaloppet“ slidinėjimo varžybos, prasideda Salene, o finišuoja Moroje. „IFK Mora“ slidinėjimo klubas yra viena didžiausių šalies sporto asociacijų, turinti daug apdovanojimų įvairaus rango varžybose. Vienas žinomiausių asociacijos narių yra Nilsas „Mora-Nisse“ Karlsonas, devynis kartus laimėjęs „Vasaloppet“.
- Irklavimas
Vasaros mėnesiais ant Siljano ežero rengiamos valčių irklavimo varžybos.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Anders Zorn – žymus švedų tapytojas, akvarelistas ir ofortistas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Statistics Sweden
- ↑ ingrida Drukteinytė, Kodėl Švedijoje net 25 laipsniai šalčio temperatūra – ne kliūtis vaikams eiti į mokyklą, žurnalas „Moteris“. Nuoroda tikrinta 2020-10-01.