Monterėjaus tarptautinis popmuzikos festivalis
Monterėjaus tarptautinis popmuzikos festivalis (angl. Monterey International Pop Music Festival) – tris dienas trukęs muzikos festivalis, vykęs 1967 m. birželio 16–18 dienomis Monterėjuje, Kalifornijoje, JAV. Festivalis buvo sudėtinė Hipių vasaros dalis.[1].
Šio festivalio metu triumfavo Jimi Hendrix Experience, The Who ir Ravi Shankar, taip pat pirmą kartą prieš didelę auditoriją koncertavo Janis Joplin ir Otis Redding. Festivalis įkvėpė po dvejų metų įvykusį Vudstoko muzikos festivalį. Apie Monterėjaus festivalį buvo sukurtas dokumentinis filmas.[2].
Tik savaitę prieš Monterėjaus festivalį pietinėje Tamalpais kalno papėdėje, Marino apygardoje, esančioje netoli San Francisko, Kalifornijoje, įvyko Fantasy Fair and Magic Mountain muzikos festivalis.
Pasirengimas festivaliui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Festivalį organizavo Džonas Filipsas iš The Mamas & the Papas, muzikos prodiuseriai Luisas Adleris, Alanas Parizeris bei anglų žurnalistas, rašytojas ir publicistas Derekas Teiloras. Kaip festivalio vietą organizatoriai išrinko nedidelį Monterėjaus miestelį, esantį 130 km nuo San Francisko, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Monterėjus buvo žinomas 1950 m. įvykusiu džiazo festivaliu. Netoliese esančioje vietovėje nuo Monterėjaus kiekvienais metais nuo 1964 m. vykdavo folkroko festivalis.
Monterėjaus festivalio organizatoriai tikėjosi, jog festivalis paskatins roko muzikos pripažinimą tokia pačia meno forma, kokia jau buvo pripažintas džiazas ar kiti muzikos stiliai. Festivalis buvo planuojamas 6–7 savaites. Pirmuoju atlikėju pakviestas Ravi Šankaras iš Indijos, su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Pagal ją atlikėjui buvo numatytas 5 tūkst. JAV dolerių honoraras. Jam vienam po festivalio ir buvo išmokėtas, kadangi vėliau organizatoriai apsisprendė, jog festivalis bus labdaringas ir kitose sutartyse su festivalio atlikėjais honorarai nebebuvo numatyti.
Festivalio devizu tapo žodžiai „Muzika, meilė ir gėlės“. Džonas Filipsas specialiai festivaliui sukūrė dainą, kurią atliko Skotas Makenzis. Daina „San Franciskas. (Nepamiršk į plaukus įsisegti gėlių)“ tapo žinomu singlu visame pasaulyje.
Festivalis buvo mokamas. Įėjimo mokestis svyravo nuo 3 iki 6,50 JAV dolerių. Hipių kooperatyvas „Green Power“ aprūpino festivalio dalyvius sumuštiniais su arachisų sviestu.[3].
Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Festivalis vyko birželio 16–18 d. mugių-prekybos komplekse. Pirmos dienos įvykiu tapo Simon and Garfunkel dueto koncertas. Antros dienos atradimu buvo grupė Big Brother and the Holding Company, o būtent Janis Joplin. Jos atliekamas bliuzas pakerėjo visus ir nuo to momento dainininkė tapo žinoma. Po festivalio su Janis Joplin kontraktą pasirašė kompanija „Columbia Records“.
Antros dienos vakare publiką nustebino Otis Redding. Savo soul muzikos stiliumi jam pavyko pritraukti publikos dėmesį, nepaisant to, jog hipių šis stilius nebuvo mėgiamas. Po metų nuo šio festivalio Otisas Redingas žuvo autoavarijoje.[4] [5]
Trečią dieną tris valandas scenoje gitara grojo virtuozas iš Indijos Ravi Šankaras. Specialiai jo pasirodymui buvo atvežtos orchidėjos iš Havajų.
Vakare kilo ginčas, kas pasirodys pirmesni tarp Džimio Hendrixo ir The Who atlikėjų. Buvo mesti burtai ir vakarinę dalį pirmieji pradėjo The Who. Dainos „My Generation“ pabaigoje Pitas Taunseilas sudaužė savo gitarą, kuo nustebino taikiai nusiteikusią hipių publiką.
Paskutinieji koncertavo The Mamas & the Papas, kurie tarp kitų savo dainų atliko ir gerai žinomą „California Dreamin“. Po jų pasirodymo į sceną užlipo Skotas Makenzis ir kartu su The Mamas & the Papas atliko „San Franciskas. (Nepamiršk į plaukus įsisegti gėlių)“. Daina rekordiniu greičiu pakilo į topų viršūnes ir tapo hipių judėjimo himnnu.
Paskutinė daina, nuskambėjusi Monterėjaus festivalyje, buvo The Mamas & the Papas sudainuota „Dancing in the Street“.
Festivalyje pasirodė daugiau kaip 30 atlikėjų.
Atlikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Penktadienis, birželio 16 |
Šeštadienis, birželio 17
(vakarinis koncertas) |
Sekmadienis, birželio 18 (vakarinis koncertas) |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Walser, Robert. L. Macy (ed.). „Pop III, North America. 3. 1960s".
- ↑ The Complete Monterey Pop Festival: The Criterion Collection. [[neveikianti nuoroda]]
- ↑ Цалер Игорь. Монтерей-1967: отец всех рок-фестивалей. [[1]]
- ↑ Ben Sisario. Monterey Pop, the Rock Festival That Sparked It All, Returns, 2017/The New York Times. [[2]]
- ↑ Цалер Игорь. Монтерей-1967: отец всех рок-фестивалей. [[3]]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Harrington, Richard. „Recapturing The Magic of Monterey." The Washington Post June 16, 2006.
- Carpenter, Julie. „The Summer of Love; It was a time of peace, love and flowers in your hair. But, 40 years on, the hippie ideals of 1967 have had a longer lasting impact than the most far-out dreamer could have predicted." The Express May 25, 2007 U.K.