Monų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Monų kalba
(မဩန )
Kalbama: Mianmare, Tailande
Kalbančiųjų skaičius: Mianmare: 742900
Viso: 850530[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Austroazinės
 Monų-khmerų
  Monų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: niekur; pripažįstama kaip mažumos kalba Mianmare ir Tailande
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: -
ISO 639-3: mnw

Monų kalbaaustroazinė kalba, kuria kalba monų tauta, gyvenanti Mianmare ir Tailande. Mianmare dauguma kalbančiųjų gyvena Monų valstijoje, Tanintairio provincijoje ir Kajinų valstijoje. [2] Paskutiniais metais monų kalbos naudojimas sparčiai mažėjo, ypač tarp jaunesniosios kartos.[1] Daug etninių monų, tokių kaip šanai, kalba tik mjanmų kalba. Monų kalba, skirtingai nei dauguma kitų Pietų Azijos regiono kalbų, nėra toninė.

Monų kalba labai vertinama Mianmaro istorijoje. Tai buvo lingua franca besikuriant Pagano karalystei XI amžiuje. Vėliau, senoji mjanmų kalba, pradėjo keisti monų ir Pyu kalbas kaip lingua franca.[3] Monų kalba buvo globojama Mianmaro karaliaus Kyanzittha, valdymo (1084 - 1112) ir susižavėjimo monų kultūra metu. Jis paliko daug įrašų monų kalba. Bet po Kyanzittha mirties monų kalbos naudojimas Mianmaro žmonių sumažėjo.

Dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

Monų kalba Mianmare turi tris pagrindinius dialektus iš skirtingų regionų, kur gyvena monai. Tai centrinis, Bago ir Ye dialektai.[4] Jie yra tarpusavyje suprantami. Tailando monų kalbos dialektas kiek skiriasi nuo Mianmarao monų kalbos dialekto, bet tarpusavyje jie yra beveik suprantami.

Raštas[taisyti | redaguoti kodą]

Monų kalbos raštas turi daug panašumų su mjanmų raštu [en], bet naudoja keletą skirtingų raidžių ir diakritinių ženklų, atstojančių fonemas, kurių nėra mjanmų kalboje, tokie kaip diakritinis vidurinis 'l', rašomas po raide [5]

Fonologija[taisyti | redaguoti kodą]

Priebalsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Abilūpiniai (bilabialiniai) Dantiniai (dentaliniai) Palataliniai Velariniai Gerkliniai (glotaliniai)
Sprogstamieji p pʰ ɓ t tʰ ɗ c cʰ k kʰ ʔ
Pučiamieji (frikatyviniai) s ç 1 h
Nosiniai m n ɲ ŋ
Sonoriniai w l, r j

1/ç/ pasitaiko tik skoliniuose iš mjanmų kalbos.

Balsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Priešakinės eilės Viduriniosios eilės Užpakalinės eilės
Uždarieji i u
Pusiau uždarieji e o
Atvirieji vidurinieji ɛ ʌ ɔ
Atvirieji a

Daugiabalsinis funkcinis stilius[taisyti | redaguoti kodą]

Kitaip, nei kaimyninės mjanmų ir tajų kalbos, monų kalba nėra toninė kalba. Kaip ir daugelis monų-khmerų kalbų, monų kalba naudoja balsio fonacijos arba balsio funkcinio stiliaus sistemą, kurioje balso tembras, tariant balsį, yra foneminis. Monų kalboje yra du funkciniai stiliai:

  1. Modalinis balsas, daugelio kalbotyrininkų laikomas apjungiančiu ir girgždantyjį balsą.
  2. Kvėpčiojantis balsas, balsiai turi skirtingą ryškų kvėpčiojantį tembrą.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Gordon, Raymond G., Jr. (2005). "Mon: A language of Myanmar." Ethnologue: Languages of the World, Fifteenth edition. SIL International. Nuoroda tikrinta 2006-07-09.
  2. Dr. SM. "The Mon Language (An endangered species)." Monland Restoration Council. Nuoroda tikrinta 2006-07-12.
  3. Strachan, Paul (1990). Imperial Pagan: Art and Architecture of Burma. University of Hawaii Press, 66. ISBN 0-8248-1325-1.
  4. South, Ashley (2003). Mon Nationalism and Civil War in Burma: The Golden Sheldrake. Routledge. ISBN 0-7007-1609-2.
  5. "Proposal for encoding characters for Myanmar minority languages in the UCS." (PDF) International Organization for Standardization: 2006-04-02. Nuoroda tikrinta 2006-07-09.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]