Moliūnų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°55′37.18″ š. pl. 24°28′29.41″ r. ilg. / 55.9269944°š. pl. 24.4748361°r. ilg. / 55.9269944; 24.4748361

Moliūnų dvaras
Dvaro ūkinis pastatas
Dvaro ūkinis pastatas
Vieta Moliūnai, Pasvalio rajonas
Įkurtas 1568 m. (paminėtas)
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Teterinai
Jegoras Teterinas
Vaitiekus Radzinauskas
Jurgis Tyzenhauzas
Mykolas Juozapas Pacas
Jozefas Pacas
Karpiai
Parkas Želdynų fragmentai
Pastatų būklė Išlikę rūmai ir ūkio pastatai

Moliūnų dvaro sodyba įsikūrusi Moliūnų kaime, Pasvalio rajone, už 2,3 km į šiaurės rytus nuo Kriklinių. Dvarvietė yra prie kelio  3112  PumpėnaiKrikliniaiSmilgiai , Pyvesos upės kairiajame krante.

Buvusio Moliūnų dvaro sodyba įregistruota LR Kultūros vertybių registre 1992 m. balandžio 13 d. (unik. kodas 430).[1] Išlikę mažai prižiūrėti dvaro rūmai ir ūkiniai trobesiai, kai kurie želdynai. Moliūnų dvaras iki išparceliavimo 1926 m. priklausė garsiai dvarininkų Karpių giminei.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moliūnų dvaras ir aplinkiniai kaimai paminėtas 1568 m. Žygimanto Augusto privilegijoje Teterinui. Stepono Batoro privilegijoje 1585 m. sakoma, kad Teterinui už tarnystę ir nuopelnus armijai Moliūnų dvaras paliekamas amžinai naudoti jam ir jo vaikams.

Teterinai Moliūnų dvarą valdė 88 metus. Jų valdos buvo ir dab. Baltarusijos teritorijoje. 1603 m. dvarą sūnus Jegoras Teterinas užstatė žemaičių pakamarei Vaitiekui Radzinauskui. Nuo 1652 m. iki 1679 m. Moliūnų dvarą valdė Jurgis Tyzenhauzas. Vėliau Trakų iždininkas Konstantinas Jarmalavičius gavo karaliaus privilegiją ir karine jėga užėmė Moliūnų dvarą. Nuo 1760 m. Moliūnų dvaras priklausė LDK generolui majorui Mykolui Juozapui Pacui. Pastarasis savo dvarus atidavė Jozefui Pacui, grafui, Vileikos seniūnui, gyvenusiam Ružanuose (dab. Gardino sritis, netoli Valkavisko). Po 1790 m. dvarą iki pat parceliavimo 1926 m. valdė dvarininkai Karpiai. Ignas Karpis 1808 m. Moliūnų ir kitų dvarų valstiečius atleido nuo baudžiavos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Buv. dvaro sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]