Moigių namai
55°43′48″ š. pl. 24°21′29″ r. ilg. / 55.73000°š. pl. 24.35806°r. ilg.
| Moigių namai | |
|---|---|
 | |
| Pagrindinis namas, 2020 m. | |
| Vieta | Panevėžys, Vasario 16-osios g. 23, 25a, T. Moigio g. 7 |
| Statybų pabaiga | 1895 m. |
| Paskirtis | gyvenamoji (istorinė), visuomeninė (dabar) |
| Stilius | Istorizmas |
| Aukštų sk. | 2 |
| Statusas | Valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | Regioninis |
| Įregistravimo metai | 2005 m. |
| Kodas | 30369 |
Moigių namai – pastatų kompleksas Panevėžyje, Vasario 16-osios ir T. Moigio gatvėse, regioninės reikšmės architektūros ir memorialinis kultūros paveldo objektas, 2005 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1] Laikomas geriausiai išlikusia XIX a. pabaigos pasiturinčio miestiečio posesija mieste.[2] Kompleksą sudaro trys pastatai: pirmasis namas (Vasario 16-osios g. 23), antrasis (Vasario 16-osios g. 25a) ir trečiasis (T. Moigio g. 7). Pastatuose įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moigių namai priklausė garsiai iš Anykščių krašto kilusiai panevėžiečių bajorų Moigių šeimai.[2] Gydytojas, visuomenės veikėjas Tadas Anupras Moigis pasistatė juos XIX a. pabaigoje, statyboms panaudojęs savo žmonos Liudvikos Moigienės-Eidrigevičiūtės kraitį. Anksčiausios žinios apie namus siekia 1879 m., kai Moigių sklype stovėjo dar nebaigtas dviaukštis mūrinis pastatas su rūsiu, buvo statomi svirnas ir daržinė su arklide. Sklypas užėmė ištisą kvartalą tarp dabartinių Vasario 16-osios, T. Moigio ir A. Smetonos gatvių, į vakarus nuo pastatų driekėsi didelis sodas su gėlynais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Moigių namai buvo vieni brangiausių Panevėžyje, pagal vertę užėmė dešimtą vietą mieste (šio sąrašo pirmosiose vietose buvo stambių gamyklų pastatai). Iš viso komplekso iki šių dienų išliko trys pastatai.[4]
Svarbiausias buvo pirmasis namas, jame gyveno pastatų šeimininkai – iš pradžių T. Moigis su šeima, vėliau – jo sūnus, miesto notaras ir visuomenės veikėjas Jonas Moigis. Dalis patalpų nuomota. 1901–1904 m. keturis kambarius antrame aukšte nuomojo ir privačia praktika vertėsi dantų gydytoja Julija Janulaitytė, 1902–1903 m. čia gyveno ir jos būsimasis vyras rašytojas Jonas Biliūnas.[1] Abu tuo metu buvo socialdemokratinio judėjimo aktyvistai, pas juos bute saugota ir platinta nelegali spauda, spausdinti atsišaukimai, rinkdavosi aktyvūs gimnazistai, tarp jų ir būsimasis kalbininkas Juozas Balčikonis. Namo rūsiai tarpukariu buvo išnuomoti druskos sandėliui.[4]
Moigių namuose gyveno ir Seimo narys, Panevėžio ješivos fundatorius, rabinas Josefas Saliamonas Kahanemanas, veikė Steigiamojo Seimo nario, advokato Naftalio Fridmano biuras.[2]
Antrasis namas iš pradžių turėjo ūkinę paskirtį (1879 m. minimas statomas svirnas), buvo vieno aukšto su rūsiu. Kurį laiką nuomotas carinės armijos pulko sandėliui. Vėliau išplėstas, pritaikytas gyvenamosioms patalpoms. Jame gyveno Moigių samdiniai, butas palėpėje buvo nuomojamas. Trečiojo namo istorija neaiški. 1879 m. pastatas neminimas, spėjama, kad pastatytas iki 1904 m. Buvo vieno aukšto, nedidelio ploto, skirtas greičiausiai sandėliui. Vėliau išplėstas, pritaikytas privačiai T. Moigio ligoninei. Tarpukariu jame gyveno ir Moigių šeimos nariai. Kiti pastatai iki šių dienų neišliko. 1940 m. sklype buvo iš viso 10 pastatų, penki iš jų – mūriniai. 1879 m. minimos medinė daržinė ir arklidė stovėjo sklypo vakarinėje dalyje. Vasario 16-osios g. 25 stovėjo seniausias komplekso namas, buvęs jau 1879 m., kai kiti namai dar buvo tebestatomi. Tai buvo didelis medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, jame veikė J. Moigio notaro kontora, tarpukariu gyveno L. Moigienė su dukters šeima. Sovietmečiu name įrengti butai, vėliau nugriautas.[4]
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Moigių namai nacionalizuoti, juos užėmė sovietinė milicija ir NKVD. 1941 m. naktį iš birželio 25 į 26 pirmojo namo rūsyje nuo nacių kariuomenės besitraukiantys sovietai nukankino Panevėžio apskrities gydytojus Antaną Gudonį, Stanislovą Mačiulį ir Juozą Žemgulį, medicinos seserį Zinaidą Kanevičienę, techniką Vilhelmą Vaišvilą, tarnautoją Antaną Čibinską ir geležinkelininką Kazį Šlekį. Po Antrojo pasaulinio karo pastatuose vėl įsikūrė sovietinės saugumo struktūros: Panevėžio apskrities (vėliau rajono) NKVD–MVD–MGB skyriai, kiek vėliau – miesto ir rajono vidaus reikalų skyriai.[2]
1979 m. pirmasis namas perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui, bet muziejus jame pradėjo kurtis tik po rekonstrukcijos 1985 m. Jame įrengtos pagrindinės muziejaus ekspozicijos. Likusieji namai muziejui perduoti 1993 m. Antrajame name po 2004–2006 m. rekonstrukcijų įkurtos rinkinių saugyklos, darbo kabinetai, edukacinės klasės, parodų salės,[3][4] trečiajame po 2018–2020 m. rekonstrukcijos – Restauravimo ir konservavimo centras bei edukacinės klasės.[5]
Sovietmečio pabaigoje sugalvota sujungti J. Urbšio gatvę su Klaipėdos gatve, todėl dalį Moigių komplekso pastatų nuspręsta nugriauti. Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui darbai sustabdyti, namai palaipsniui paskelbti saugotinais – iš pradžių tik pagrindinis komplekso pastatas (dėl ryšio su J. Biliūnu), 1997 m. – ir antrasis namas, o 2005 m. – visas pastatų kompleksas. Muziejui pavyko pamažu surinkti ir dalį Moigių šeimos palikimo: baldų komplektą, nuotraukų, notaro J. Moigio patvirtintų dokumentų, asmeninių šeimos narių daiktų.[4]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatų kompleksas išsidėstęs pietinėje Vasario 16-osios gatvės pusėje. Trys mūriniai namai sujungti tvoromis ir sudaro uždaro tipo kiemą. Pirmasis namas stovi šalia gatvės, sankryžoje su T. Moigio gatve, antrasis stovi kiemo gilumoje, trečiasis – greta T. Moigio gatvės.[1]
Pirmasis namas dviejų aukštų su mansarda ir skliautiniu rūsiu, gelsvų ir raudonų plytų mūro, dekoruotas reljefiniais plytų ornamentais, karnizu, frizu. 1979–1985 m. namą rekonstruojant sunaikinta dalis pastato autentikos: paaukštintas ir pakeistas stogas, nugriauti pusapskričiai frontonai, priebutis su balkonu ir laipteliais, nutinkuoti frizas ir portalas, pakeisti autentiški langai su tūriniu dekoru, perplanuotos vidaus erdvės.[6] Po rekonstrukcijos pastatas neteko būdingų bruožų, prie kurių derintos vėliau statytų komplekso pastatų architektūrinės detalės.[4] 2018–2020 m. namas modernizuotas.[5]
Antrasis namas dviejų aukštų su rūsiu ir kryžminio plano mansarda, raudonų plytų mūro. Šiaurinis ir vakarinis fasadai tinkuoti, karnizas ir langų apvadai dekoruoti reljefinėmis plytomis, piliastrai paryškinti tamsesnio degimo plytomis. Frontonai su trimis stačiakampiais langais ir apskritu langeliu viršuje, šiaurinio ir pietinio fasado pusiau apskriti, vakarinio ir rytinio – trikampiai. Interjere išlikę betoniniai laiptai su mūriniais turėklais. 1972 m. atliktas pastato kapitalinis remontas, jo metu pakeistas vidaus planavimas. Pastatas rekonstruotas ir 2004 m.[7]
Trečiasis namas dviejų aukštų su rūsiu, raudonų plytų mūro. Fasadai lygūs, suskaidyti piliastrais, vakarinis keturių sąramų su vertikaliomis mentėmis. Iš pradžių namas buvęs vieno aukšto, manoma, kad antrasis aukštas užstatytas 1961 m.[8] 2004–2006[4] ir 2018–2020 m. pastatas rekonstruotas.[5]
Prie pirmojo namo sienų atidengtos dvi atminimo lentos: šiauriniame fasade stalininių represijų kankiniams atminti (1994 m., skulpt. Algimantas Vytėnas),[9] vakariniame – Moigių šeimai (1997 m., aut. Vidas Žigas).[10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 „Moigių namų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- 1 2 3 4 Vasario 16-osios gatvė – istorinė, net ir kruvinus įvykius už Nepriklausomybę mačiusi Panevėžio gatvė. Jūsų Panevėžys, 2020-02-16. Nuoroda tikrinta 2026-07-08.
- 1 2 Moigių namų kompleksas, Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai), Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.
- 1 2 3 4 5 6 7 Daiva Savickienė, Autentiška miesto praeities dalis, Sekundė, 2024-04-27. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- 1 2 3 Duris atveria rekonstruotas Panevėžio kraštotyros muziejus. Statyba ir architektūra, 2020-10-22. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- ↑ „Moigių namų komplekso pirmasis namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- ↑ „Moigių namų komplekso antrasis namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- ↑ „Moigių namų komplekso trečiasis namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- ↑ Atminimo lenta stalinizmo aukoms atminti. Atminimo ženklai Panevėžyje, Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.
- ↑ Atminimo lenta Moigių šeimai. Atminimo ženklai Panevėžyje, Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-11.