Mohamedas Reza Pahlavis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mohamedas Reza Pahlavis
Irano šachas
Shah fullsize.jpg
Gimė 1919 m. spalio 26 d.
Teheranas, Iranas
Mirė 1980 m. liepos 27 d. (60 metų)
Kairas, Egiptas
Sutuoktinis (-ė) Egipto princesė Fozija (1939–1948)
Soraya Esfandiary-Bakhtiari (1951–1958)
Farah Pahlavi (1959–)
Irano šachas
Ėjo pareigas 1941 m. rugsėjo 16 d. – 1979 m. vasario 11 d.
Ankstesnis Šachas Reza
Vėlesnis monarchija panaikinta
Parašas
Mohammadreza pahlavi signature.svg

Mohamedas Reza Pahlavis (1919 m. spalio 26 d. – 1980 m. liepos 2 d.)[1] dažnai vadinamas tiesiog Irano šachu – 2-asis Pahlavių dinastijos Irano šachas, nuo 1941 m. rugsėjo 16 d. iki Irano revoliucijos, 1979 m. vasario 11 d. šachas buvo priverstas emigruoti iš šalies ir atsisakyti sosto.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė šacho Rezos, 1-ojo Pahlavių dinastijos šacho šeimoje. Mokėsi La Rosey mokykloje Šveicarijoje[2], pamėgo Vakarų kultūrą bei slidinėjimą. 1941 m. šachas Reza padarė klaidą, manevruodamas tarp nacistinės Vokietijos ir Sąjungininkų. Sąjungininkai, negalėdami prarasti Irano naftos Vokietijos naudai, užėmė šalį ir ištrėmė Rezą į Pietų Afriką bei leido atsižadėti sosto Mohamedo naudai.

Per karą Mohamedas buvo priverstas paklusti rusų ir britų nurodymams. Po karo ėmė stiprinti savo politinę įtaką. Buvo bandytas nuversti, per pasikėsinimus į jį žuvo keli ministrai pirmininkai, bet pats šachas liko gyvas. Mohamedas laukdavo tinkamo laiko atsikratyti konkurentais. XX a. 5 deš. iškilus premjerui Mohamedui Mosadegui, 1952 m. šachas suplanavo jį atstatydinti, o ministru pirmininku paskirti Fazlolahą Zahedi, bet perversmas, kuris, kaip vėliau įrodyta, buvo remtas Britanijos ir JAV,[3] nepavyko. Šachas pabėgo į Iraką, vėliau į Italiją ir sugrįžo tik Zahedžiui nuvertus Mosadegą. 1955 m. šachas Zahedžio atsikratė. Šachas žvelgė į amerikiečius ir britus gana paranojiškai ir įtariai bei apsidrausdamas palaikė gerus santykius su Sovietų Sąjunga.

1963 m. šachas pradėjo Baltąją revoliuciją, kuria siekė sumoderninti šalį, buvo įvykdyta žemės reforma, pagerinta moterų padėtis visuomenėje ir joms suteikta rinkimų teisė, apribota šiitų dvasininkų įtaka. Šiitų ajatolos reformoms priešinosi, bet kariuomenė numalšino sukilimą. Remiamas JAV, šachas siekė paversti šalį galingiausia karine jėga Viduriniuose Rytuose; pirko amerikiečių ginklus bei pradėjo vystyti branduolinę programą. Šachas dažniausiai pats priimdavo visus šalies valdymo klausimus.

Gaudamas labai dideles pajamas iš naftos, 1971 m. šachas nusprendė švęsti 2500-ąsias Kyro Didžiojo įkurtos Irano imperijos metines, taip išvaistydamas apie 22 mln. JAV dolerių[4] (atsižvelgiant į infliaciją, 100 mln. JAV dolerių). Šios puotos labai pakenkė jo reputacijai.

Nors buvo įgyvendintos sėkmingos švietimo, ekonomikos, žemės ūkio reformos, vidurinė klasė nuskurdo, liberalai buvo kankinami SAVAK (slaptoji policija), valstiečiais beveik nesirūpinta. Susiformavo šiitų fundamentalizmo judėjimas, vadovaujamas ajatolos Chomeinio. 1979 m. vasario 11 d. šachas, nebesulaikydamas vis augančių protestų, išvyko iš šalies. Šachas dar nuo 1974 m. sirgo vėžiu, nuo kurio 1980 m. liepos 2 d., Egipte, Kaire, mirė. Egipte, Anvaro Sadato dėka[5], jam buvo surengtos valstybinės laidotuvės. Palaidotas Al Rifajos mečetėje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Historic Personalities of Iran: Mohammad Reza Shah Pahlavi“. www.iranchamber.com. Nuoroda tikrinta 19 February 2017. 
  2. (2009) The life and times of the Shah. London, England: University of California Press, 29–31. ISBN 978-0-520-25328-5.
  3. Kermit Roosevelt. Counter Coup, New York, 1979.
  4. Kadivar C (25 January 2002). „We are awake. 2,500-year celebrations revisited“. Nuoroda tikrinta 23 October 2006. 
  5. Shah's Flight. Time. 1980 m. kovo 31 d.