Mobilioji bankininkystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


   Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Šis straipsnis yra apie banko paslaugų teikimą specifinėmis mobiliųjų telefonų technologijomis (SMS, WAP). Banko paslaugų teikimas įprastu telefoniniu ryšiu yra aptariamas straipsnyje Telefoninė bankininkystė.

Mobilioji bankininkystė – paslauga, leidžianti banko klientui kontroliuoti savo sąskaitą ir vykdyti operacijas per mobiliojo ryšio priemones. Jos apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per internetą mobiliuoju telefonu.

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vartotojas per mobilųjį įrenginį (mobilųjį telefoną ar mobilųjį delninį kompiuterį), veikiantį GSM tinkle, kreipiasi banko nurodytu numeriu per savo mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą. Operatorius kliento kreipimąsi koduoja ir persiunčia į banke esantį modemą arba SMS vartus.

Vartotojo užklausą gavusi programinė įranga analizuoja ją ir pateikia ją banko duomenų bazių valdymo sistemai. Ši priima bei vykdo užklausas, formuoja bei pateikia atsakymus, kurie vėl yra koduojami ir per mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą siunčiami klientui.

Įprastai, mobiliuoju banku galima gauti informaciją trim būdais:

  • pareikalavus klientui, remiantis į banką atsiųsta nustatytos formos užklausa;
  • įvykus pasikeitimams sąskaitose, t. y. nurašius ar užskaičius į sąskaitą lėšas;
  • reguliariai, t. y. informacija pateikiama į mobilųjį telefoną automatiškai tam tikru laiku, mėnesio ar savaitės dienomis.