Pereiti prie turinio

Mošovcė

Mošovcė
svk. Mošovce
Autentiška Mošovcės namų architektūra
Mošovcė
Mošovcė
48°55′00″ š. pl. 18°52′00″ r. ilg. / 48.91667°š. pl. 18.86667°r. ilg. / 48.91667; 18.86667 (Mošovcė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėSlovakijos vėliava Slovakija
KraštasŽilinos kraštas
Gyventojų (2020)1 346[1]
Plotas58,09 km²
Tankumas (2020)23 žm./km²

Mošovcė (svk. Mošovce) – gyvenvietė Slovakijoje, Turčianske Teplicės apygardoje.

Miestelis gyvuoja daugiau kaip 770 metų. Vietovė pirmąkart paminėta karaliaus Andriaus II dovanojimo akte. Iš pradžių Mošovcę sudarė dvi gyvenvietės: pirmoji, Machyuch, buvo išsidėsčiusi netoli dabartinio Starý Rad. Antroji, Terra Moys, iš kurios kilo miestelio dabartinis pavadinimas, buvo dabartinio Vidrmoch vietoje. Antrosios gyvenvietės pavadinimas – pavardinės kilmės, reiškiantis „Mojšo kraštą“. Mojš galėtų būti slaviškojo vardo Mojtech trumpinys. Bėgant metams miestelio vardas kito: Mossovych, Mosocz, Mossowecz, villa regia Mayos alio nomine Mossovych, oppidioum Mayus sue Mosocz, Mosocz olim Mayus, šiandieninis pavadinimas – Mošovcė. Senovinė Mošovcės dalis, buvusi Chornukov gyvenvietė, iki šiol vadinama Čerňakov.

Mošovcė vystėsi kaip karališka gyvenvietė, turėjusi nepriklausomą gynybą, o nuo XIV amžiaus vidurio – kaip privilegijuotas miestas, priklausęs karališkos Blatnicos pilies teritorijai. 1527 metais miestas pateko į Révay šeimos rankas, dinastija apribojo miesto privilegijas beveik 400 metų.

Praeityje Mošovcė buvo svarbus Turieco regiono amatų centras. Mieste gyveno daug amatininkų, veikė 15 aktyvių gildijų. Ilgiausiai išliko batsiuvių ir kailiadirbių gildijos.

Šiomis dienomis Mošovcė yra svarbus turistinis centras, turintis daugybę lankytinų vietų.

Lankytinos vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas žymiausių paminklų yra rokoko-klasikinio stiliaus dvaro rūmai ir erdvus angliškojo stiliaus parkas, įrengtas antroje XVIII amžiaus pusėje. Kitos lankytinos miestelio vietos: Jano Kolaro gimtieji namai, neogotiška katalikų bažnyčia su vertingu altoriumi, pastatyta senosios liuteronų bažnyčios vietoje, mauzoliejus, kuriame įsikūręs amatų muziejus ir art nouveau stiliaus šiltadaržis, pastatytas 1800 metais.

Gyventojų statistika (10 metų)[2]
Metai1995200520152025
Žmonių skaičius1356133713221364
Skirtumas −1,40 % −1,12 % +3,17 %
Gyventojų statistika[2]
Metai20242025
Žmonių skaičius13421364
Skirtumas+1,63 %

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mošovcėje augo daug svarbių Slovakijos asmenybių. Įžymiausi: Frico Kafenda (18831963), kompozitorius; Anna Lacková-Zora (18991988), rašytoja; Štefan Krčméry (18921955), literatūros kritikas, istorikas ir poetas; Júr Tesák Mošovský, dramaturgas; Miloslav Schmidt, savanoriškos priešgaisrinės tarnybos įkūrėjas Slovakijoje.

Įtakingiausias žmogus, gimęs Mošovcėje, yra slavų poetas, filosofas ir liuteronų pastorius Janas Kolaras (17931852), sukūręs literatūros šedevrą poemą Slávy Dcera. Jo darbais rėmėsi to meto patriotai ir nacionaliniai veikėjai. Kūrinys buvo išverstas į daugelį slavų ir kitų kalbų.

  1. Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne), Štatistický úrad Slovenskej republiky. Nuoroda tikrinta 2021-06-17.
  2. 1 2 „Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne) [om7101rr_obce=AREAS_SK]. Statistical Office of the Slovak Republic. 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-03-31.