Mošovcė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mošovcė
svk. Mošovce
Dom-Mosovce.jpg
Autentiška Mošovcės namų architektūra

Mošovcė
48°55′00″ š. pl. 18°52′00″ r. ilg. / 48.91667°š. pl. 18.86667°r. ilg. / 48.91667; 18.86667 (Mošovcė)Koordinatės: 48°55′00″ š. pl. 18°52′00″ r. ilg. / 48.91667°š. pl. 18.86667°r. ilg. / 48.91667; 18.86667 (Mošovcė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Žilinos kraštas
Gyventojų (2020[1]) 1 346
Plotas 58,09 km²
Tankumas (2020[1]) 23 žm./km²

Mošovcė (svk. Mošovce) – gyvenvietė Slovakijoje, Turčianske Teplicės apygardoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis gyvuoja daugiau kaip 770 metų. Vietovė pirmąkart paminėta karaliaus Andriaus II dovanojimo akte. Iš pradžių Mošovcę sudarė dvi gyvenvietės: pirmoji, Machyuch, buvo išsidėsčiusi netoli dabartinio Starý Rad. Antroji, Terra Moys, iš kurios kilo miestelio dabartinis pavadinimas, buvo dabartinio Vidrmoch vietoje. Antrosios gyvenvietės pavadinimas – pavardinės kilmės, reiškiantis „Mojšo kraštą“. Mojš galėtų būti slaviškojo vardo Mojtech trumpinys. Bėgant metams miestelio vardas kito: Mossovych, Mosocz, Mossowecz, villa regia Mayos alio nomine Mossovych, oppidioum Mayus sue Mosocz, Mosocz olim Mayus, šiandieninis pavadinimas – Mošovcė. Senovinė Mošovcės dalis, buvusi Chornukov gyvenvietė, iki šiol vadinama Čerňakov.

Mošovcė vystėsi kaip karališka gyvenvietė, turėjusi nepriklausomą gynybą, o nuo XIV amžiaus vidurio – kaip privilegijuotas miestas, priklausęs karališkos Blatnicos pilies teritorijai. 1527 metais miestas pateko į Révay šeimos rankas, dinastija apribojo miesto privilegijas beveik 400 metų.

Praeityje Mošovcė buvo svarbus Turieco regiono amatų centras. Mieste gyveno daug amatininkų, veikė 15 aktyvių gildijų. Ilgiausiai išliko batsiuvių ir kailiadirbių gildijos.

Šiomis dienomis Mošovcė yra svarbus turistinis centras, turintis daugybę lankytinų vietų.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas žymiausių paminklų yra rokoko-klasikinio stiliaus dvaro rūmai ir erdvus angliškojo stiliaus parkas, įrengtas antroje XVIII amžiaus pusėje. Kitos lankytinos miestelio vietos: Jano Kolaro gimtieji namai, neogotiška katalikų bažnyčia su vertingu altoriumi, pastatyta senosios liuteronų bažnyčios vietoje, mauzoliejus, kuriame įsikūręs amatų muziejus ir art nouveau stiliaus šiltadaržis, pastatytas 1800 metais.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mošovcėje augo daug svarbių Slovakijos asmenybių. Įžymiausi: Frico Kafenda (18831963), kompozitorius; Anna Lacková-Zora (18991988), rašytoja; Štefan Krčméry (18921955), literatūros kritikas, istorikas ir poetas; Júr Tesák Mošovský, dramaturgas; Miloslav Schmidt, savanoriškos priešgaisrinės tarnybos įkūrėjas Slovakijoje.

Įtakingiausias žmogus, gimęs Mošovcėje, yra slavų poetas, filosofas ir liuteronų pastorius Janas Kolaras (17931852), sukūręs literatūros šedevrą poemą Slávy Dcera. Jo darbais rėmėsi to meto patriotai ir nacionaliniai veikėjai. Kūrinys buvo išverstas į daugelį slavų ir kitų kalbų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne), Štatistický úrad Slovenskej republiky. Nuoroda tikrinta 2021-06-17.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka