Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
54°19′54″š. pl. 23°53′43″r. ilg. / 54.3317°š. pl. 23.8953°r. ilg.
Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2010 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Alytaus |
| Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Miroslavas |
| Adresas | Vienuolyno g. 2a |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1921 m. |
| Stilius | istorizmas |
| Klebonas | Miroslav Dovda (2025) |
 | |
Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Miroslavo kaime, 12 km į pietvakarius nuo Alytaus. Istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miroslavo parapija įkurta 1719 m. pastačius medinę bažnyčią, jai skirti 8 kaimai. 1744 m. pastatyta nauja bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1746 m. LDK iždininkas Antanas Važinskis su žmona Terese 1763 m. pastatė naują medinę bažnyčią ir įkurdino marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą. Į bažnyčią 1835 m. trenkė žaibas, ji sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia (valdžia skyrė 75 000 rublių pašalpą) ir vienuolyno rūmai.
1864 m. vienuolynas uždarytas. Marijonas kunigas Vincentas Grincevičius už išeinančiųjų į 1863 m. sukilimą prisaikdinimą 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1895–1910 m. Miroslave klebonavęs Antanas Radzinskas 1897 m. atnaujino ir pailgino bažnyčią, pristatė dvi koplyčias. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas K. Stankaitis). Jis 1907 m. įsteigė biblioteką-skaityklą, surengė Miroslave pirmą viešą vakarą.
Atsitraukdami Rusijos kareiviai 1914 m. bažnyčią susprogdino. 1917 m. parengtas jos atstatymo projektas. Pamaldos laikytos buvusioje prieglaudoje.
Kunigas Juozapas Lelešius su parapijiečiais bažnyčią atstatė 1918–1929 m. 1944 m. bažnyčia apniokota, po karo klebonas Antanas Šilingas ją suremontavo.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia istoristinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, dvibokštė, su trisiene apside, prieangiu. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 455–456