Minojiniai rūmai

Minojiniai rūmų centrai
Pasaulio paveldo sąrašas

Knoso rūmų šiaurinis portikas
Vieta	Graikija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1733
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2025 (47 sesija)
Minojiniai rūmai šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Minojiniai rūmai, Mino rūmai (gr. Μινωικά ανάκτορα) – Graikijoje Kretos saloje išlikę senoviniai rūmų griuvėsiai, kuriuos sukūrė Mino civilizacijos kūrėjai II tūkst. pr. m. e., t. y. bronzos amžiuje. 2025 m. šeši tokie rūmų kompleksai pripažinti kaip pasaulio paveldas.^[1]

„Rūmų“ terminą šiems statiniams pirmasis pasiūlė britų archeologas Arthur Evans, manydamas, kad tokiuose statiniuose reziduodavo karaliai-žyniai. Tačiau vėliau archeologai diskutavo dėl pastatų paskirties. Dabar priimta traktuoti statinius ne kaip valdovo rezidenciją, o daugiau kaip administracinius centrus. Juose aptinkami religinės paskirties patalpos, bendruomenės švenčių aikštės, sandėliai laikyti produktus didelei bendruomenei ir prekybai, amatininkų dirbtuvės ir pan.^[2]

Raida

Manoma, kad rūmų kompleksai Kretos saloje išsivystė iš senosios vietinės architektūros, jai patiriant Artimųjų Rytų įtaką. Seniausieji rūmai datuojami 1925–1875 m. pr. m. e., ir šis laikotarpis vadinamas Senųjų rūmų laikotarpiu (angl. Protopalatial).^[3] Iš jo yra žinomi treji rūmai: Knoso, Faisto ir Malijos. Jie didele dalimi naudojo iš Artimųjų Rytų atėjusias technologijas, tokias kaip tašyti akmenys.^[4]

Apie 1700 m. pr. m. e. Faisto ir Knoso rūmai buvo sunaikinti, greičiausiai žemės drebėjimo. Po to prasidėjo Naujųjų rūmų laikotarpis (angl. Neopalatial), kurio metu senieji kompleksai buvo atstatinėjami, išdygo nauji rūmai Zakre ir Galate.^[5] Visi šie rūmai buvo statomi pagal vieningą planą, naudojo tuos pačius architektūrinius bruožus. Jie buvo daug didesni, erdvesni nei ankstesniu laikotarpiu. Atsirado apsišvarinimo baseinai ir išvystyta sienų tapyba. Šis laikotarpis laikomas Minojinės civilizacijos ir rūmų statybos kulminacija.^[6]

1470 m. pr. m. e. dauguma Kretos rūmų buvo sugriauti greičiausiai dėl karų. Manoma, kad tuo metu Mikėnų civilizacijos kūrėjai graikai iš Peloponeso pusiasalio nukariavo Kretą ir pajungė ją savo valdžiai.^[7] Vieninteliai rūmai, kurie išliko, buvo Knose, kur mikėniečiai įtvirtino centralizuotą salos administraciją. Todėl vėlyvasis laikotarpis dar vadinamas Vienerių rūmų laikotarpiu (angl. Monopalatial). Tuo metu Knoso kompleksas rekonstruotas: pakeista Sosto salė, nemažai menių. Įsigalėjo naujo stiliaus freskos, liudijančios įtaką iš žemyno.^[8]

Knoso rūmus galutinai sunaikino keli gaisrai, greičiausiai 1370 ir 1330 m. pr. m. e. Po to pastatai sunyko, menės ir šventyklos paverstos sandėliais.^[9]

Architektūra

Visi Mino civilizacijos rūmai Kretoje buvo statomi remiantis panašiais principais, išlaikė vieningą architektūrą. Jų centre yra erdvus stačiakampis centrinis kiemas, išsidėstęs šiaurės-pietų ašimi, greičiausiai naudotas didelėms bendruomeninėms šventėms. Aplink jį išsidėstę daug smulkių patalpų, neretai primenančių labirintą. Kartais net gretimi kambariai sujungiami sudėtinga koridorių sistema.

Amatininkų dirbtuvės ir sandėliai paprastai išsidėstę šiaurės ir šiaurės vakarinėse koplekso dalyse. Prie vakarinės rūmų sienos šliedavosi didelė aikštė viešiems renginiams. Kompleksuose yra būdingos patalpos su baseinais, gausi ir dekoratyvi sienų puošyba.^[10] Rūmuose gausu panašaus išplanavimo menių, būdingi tamsūs kambariukai su kolona centre.^[11]

Nepaisant bendrų bruožų, rūmai tarpusavyje skiriasi savo dydžiu, konkrečiais išplanavimo sprendimais.^[12]. Jie sudaro centrinę gyvenvietės dalį, ir dažniai įsilieja į jos planą.^[13]

Sienų tapyba Knose
Buliaus elementas dažnas freskų tapyboje
Šafrano rinkėjas freskų tapyboje
Moterų vaizdavimas Knoso fresose
Linijinis A raštas iš Zakro rūmų

Pasaulio paveldas

Į pasaulio paveldo sąrašą įrašyti šeši svarbiausi rūmų kompleksai.^[14]

UNESCO kodas	Pavadinimas	Vietovė	Koordinatės
1733–001	Knoso rūmai	Heraklionas	35°17′50″ š. pl. 25°9′45″ r. ilg. / 35.29722°š. pl. 25.16250°r. ilg. / 35.29722; 25.16250
1733–002	Faisto rūmai	Faisto savivaldybė	35°03′04″ š. pl. 24°48′51″ r. ilg. / 35.05111°š. pl. 24.81417°r. ilg. / 35.05111; 24.81417
1733–003	Malijos rūmai	Hersoniso savivaldybė	35°17′36″ š. pl. 25°29′33″ r. ilg. / 35.29333°š. pl. 25.49250°r. ilg. / 35.29333; 25.49250
1733–005	Zakras	Lasitis	35°05′53″ š. pl. 26°15′39″ r. ilg. / 35.09806°š. pl. 26.26083°r. ilg. / 35.09806; 26.26083
1733–004	Zomintas	Anogija	35°14′55″ š. pl. 24°53′13″ r. ilg. / 35.24861°š. pl. 24.88694°r. ilg. / 35.24861; 24.88694
1733–006	Kidonija	Chania	35°31′02″ š. pl. 24°01′11″ r. ilg. / 35.51722°š. pl. 24.01972°r. ilg. / 35.51722; 24.01972

Susiję pasaulio paveldo objektai

Turkija: Archeologinė Trojos vietovė (1998)
Graikija: Mikėnų ir Tirinto archeologinės vietovės (1999)

Išnašos

↑ Minoan Palatial Centres
↑ Beard, Mary, "Builder of Ruins", p. 20, in Confronting the Classics: Traditions, Adventures, and Innovations, 2013, Liveright, ISBN 9780871407160.
↑ McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 41, 43.
↑ Watrous, L. Vance (2021). Minoan Crete: An Introduction. Cambridge University Press. pp. 35–38. ISBN 9781108440493.
↑ McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 82–83.
↑ Younger, John; Rehak, Paul (2008). "The Material Culture of Neopalatial Crete". In Shelmerdine, Cynthia (ed.). The Cambridge Companion to the Aegean Bronze Age. Cambridge University Press. pp. 111, 156–157. doi:10.1017/CCOL9780521814447.007. ISBN 978-0-521-89127-1.
↑ Hallager, Erik (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 149–159. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0011. ISBN 978-0199873609.
↑ MacDonald, Colin (2012). "Knossos". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 529–542. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0040. ISBN 978-0199873609.
↑ McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 133–135.
↑ Hitchcock, Louise (2012). "Minoan Architecture". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 189–199. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0014.
↑ Lupack, Susan (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 251–262. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0019.
↑ McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. p. 84.
↑ Neer, Richard (2012). Art and Archaeology of the Greek World. Thames and Hudson. p. 26. ISBN 978-0-500-05166-5.
↑ Minoan Palatial Centres

[1] Minoan Palatial Centres

[2] Beard, Mary, "Builder of Ruins", p. 20, in Confronting the Classics: Traditions, Adventures, and Innovations, 2013, Liveright, ISBN 9780871407160.

[3] McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 41, 43.

[4] Watrous, L. Vance (2021). Minoan Crete: An Introduction. Cambridge University Press. pp. 35–38. ISBN 9781108440493.

[5] McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 82–83.

[6] Younger, John; Rehak, Paul (2008). "The Material Culture of Neopalatial Crete". In Shelmerdine, Cynthia (ed.). The Cambridge Companion to the Aegean Bronze Age. Cambridge University Press. pp. 111, 156–157. doi:10.1017/CCOL9780521814447.007. ISBN 978-0-521-89127-1.

[7] Hallager, Erik (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 149–159. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0011. ISBN 978-0199873609.

[8] MacDonald, Colin (2012). "Knossos". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 529–542. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0040. ISBN 978-0199873609.

[9] McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. pp. 133–135.

[10] Hitchcock, Louise (2012). "Minoan Architecture". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 189–199. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0014.

[11] Lupack, Susan (2012). "Crete". In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 251–262. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0019.

[12] McEnroe, John C. (2010). Architecture of Minoan Crete: Constructing Identity in the Aegean Bronze Age. Austin: University of Texas Press. p. 84.

[13] Neer, Richard (2012). Art and Archaeology of the Greek World. Thames and Hudson. p. 26. ISBN 978-0-500-05166-5.

[14] Minoan Palatial Centres

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]