Mindoras

Mindoras (tag. Mindoro) – sala Filipinų salyno centrinėje dalyje, septinta pagal dydį šalies sala. Išsidėsčiusi tarp Lusono ir Palavano salų, skiriama Tablaso (rytuose) ir Mindoro (vakaruose) sąsiaurių.^[1] Plotas 9733 km².^[2]

Sala susidariusi iš kristalinių ir karbonatinių uolienų. Vyrauja kalnuotas paviršius. Aukštis iki 2585 m (Halkono k.). Pakrantėse – kalvotos aukštumos ir lygumos (plačiausios rytuose). Klimatas subekvatorinis musoninis. Kritulių apie 2000 mm per metus. Pandano, Ibodo, Bongabongo upės sudaro gilius slėnius.^[1] Yra krioklių. Salą dengia drėgnieji tropiniai ir musoniniai miškai.^[2] Mindore sutinkama daug endeminių rūšių, įskaitant mindorinius buivolus, mindorinius vištinius karvelius, mindorinius penelopidus ir kt., čia sutinkami labai reti filipininiai krokodilai.

Mindore gyvena 1,4 mln. gyventojų (2020 m.). Verčiamasi žemdirbyste (kokospalmės, ryžiai, cukranendrės, kukurūzai, citrinmedžiai, bananai), žvejyba, turizmu.^[1]^[2] Didžiausi miestai – Kalapanas, Mamburao.

Kalnuotuose centriniuose Mindoro rajonuose gyvena čiabuviai mangjanai, praktikuojantys tradicinę tikybą ir lydiminę žemdirbystę. Pakrantes nuo XX a. vid. apgyvendino krikščionys tagalai (daugiausia iš Batangaso pusiasalio) ir hilgainonai (iš Mindanao).^[1]