Milfordo sąsiauris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Milfordo sąsiauris. Centre − Mitros viršūnė

Milfordo sąsiauris (angl. Milford Sound, maor. Piopiotahi) yra Ramiajame vandenyne, prie N. Zelandijos Pietų salos krantų.

Milfordo sąsiauris − tai siaura jūros įlanka nuo Tasmano jūros besitęsianti į sausumą 15 km. Pietiniame fiordo krante yra 1692 m Mitros viršūnė − vienas aukščiausių tiesiai iš jūros kylančių kalnų. Mitros papėdėje žaliuoja atogrąžų miškai. Tai viena drėgniausių N. Zelandijos vietų, joje labai gausiai palyja.

Europietišką pavadinimą Milfordo sąsiaurio vandens juostai XIX amžiaus trečiame dešimtmetyje suteikė Džonas Grono (John Grono), ruonių medžioklės laivo kapitonas iš Velso, pavadindamas jį savo gimtojo miesto Milford Heiveno vardu. Tačiau maoriai, atvykdavę į sąsiaurio žiotyse esančią Anitos įlanką rinkti nefrito, šią vietą vadino Piopiotahi, tai yra Vienišo strazdo prieglobsčiu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milfordo sąsiauris Archyvuota kopija 2007-02-27 iš Wayback Machine projekto. (angl.)