Milašaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Raseinių rajone žr. Milašaičiai (Raseiniai).
Portal.svg
Milašaičiai
[[Vaizdas:|250px]]

Milašaičiai
Koordinatės 55°52′08″š. pl. 21°51′40″r. ilg. / 55.869°š. pl. 21.861°r. ilg. / 55.869; 21.861 (Milašaičiai)Koordinatės: 55°52′08″š. pl. 21°51′40″r. ilg. / 55.869°š. pl. 21.861°r. ilg. / 55.869; 21.861 (Milašaičiai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybės vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Stalgėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 302 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Milašáičiai
Kilmininkas: Milašáičių
Naudininkas: Milašáičiams
Galininkas: Milašáičius
Įnagininkas: Milašáičiais
Vietininkas: Milašáičiuose

Milašaičiaikaimas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietus nuo Plungės. Per kaimą teka Minijos intakas Didžioji Sruoja. Prie plento į Plungę,  164  MažeikiaiPlungėTauragė . Seniūnaitijos centras. Yra lentpjūvė, medicinos punktas. Kaimą juosia Medingėnų-Milašaičių miškai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose 1596 m. paminėtas Milašaičių dvaras. 1924 m. įkurta pradžios mokykla, 19641975 m. aštuonmetė. TSRS okupacijos metais – Stalgėnų apylinkės tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
150 461 432 430 407 391 368 302


Kaime gimė:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Milašaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 127 psl.
  3. Milašaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 594 psl.
  4. Milašaičiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 88 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]