Milžiniškasis megalodonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
† Otodus megalodon
Otodus obliquus dantys
Milžiniškojo megalodono nasrų rekonstrukcija Amerikos gamtos istorijos muziejuje (American Museum of Natural History)
Status iucn3.1 EX lt.svg
Išnykusi rūšis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Kremzlinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Chondrichthyes)
Antbūris: Rykliai
(Wikispecies-logo.svg Selachomorpha)
Būrys: Tikrosios rykliažuvės
(Wikispecies-logo.svg Lamniformes)
Šeima: Otodontidae
(Wikispecies-logo.svg Otodontidae)
Gentis: Otodus
(Wikispecies-logo.svg Otodus)
Rūšis: Milžiniškasis megalodonas
(Wikispecies-logo.svg Otodus megalodon)
Binomas
† Otodus megalodon
Agassiz, 1843
Milžiniškojo megalodono fosilijų radimvietės
Milžiniškojo megalodono fosilijų radimvietės:
    mioceno epochos
    plioceno epochos
Sinonimai

Milžiniškasis megalodonas (Otodus megalodon) – išnykusi ryklių (Selachomorpha) rūšis, gyvenusi ankstyvajame miocene – vėlyvajame pliocene, maždaug prieš 23 – 3,6 milijono metų. Pavadinimas megalodon graikiškai reiškia „didelis dantis“.

Rūšis žinoma tik iš negausių fosilijų, tad dėl jo tikslios išvaizdos ir maksimalaus dydžio nesutariama.

Milžiniškojo megalodono rekonstruotas skeletas, eksponuojamas Kalverto jūrų muziejuje Merilande, JAV
Milžiniškojo megalodono žandikaulių rekonstrukcija, padaryta Bashford Dean 1909 m.
Milžiniškojo megalodono dantis
Milžiniškojo megalodono      ir dydžiojo baltojo ryklio      dantų dydžių palyginimas
Milžiniškojo megalodono dydžio palyginimas su žmogumi ir kitomis rūšimis:
* milžiniškasis megalodonas apie 14,2 m ilgio (remiantis didžiausiu rastu dantimi).
* milžiniškasis megalodonas 10,5 m ilgio (remiantis 544 rastais dantimis).
* žmogus.
* didžiojo baltojo ryklio (Carcharodon carcharias) l.didelė patelė ~6 m ilgio.
* bangininis ryklys (Rhincodon typus), ~18,8 m ilgio

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo nasrų sukandimo jėga prilygo daugiau nei 10 tonų[1]. Manoma, kad tai vienas stambiausių ir stipriausių plėšrūnų, bei stambiausia ryklių rūšis, kada nors egzistavusi Žemėje[2]. Tai buvo kosmopolitinė rūšis, dariusi didelę įtaką vandenynuose gyvenusių rūšių įvairovei. Jis medžiodavo didelius vandens gyvūnus – banginius (Cetacea), ruonius (Pinnipedia), jūrinius vėžlius (Chelonioidea), kitus vandenynų gyvūnus ir tikriausiai kitus ryklius. Kad įveikti tokį didelį grobį kaip banginiai, milžiniškieji megalodonai turėjo plačiai atverti nasrus, kurio žandikauliai turėjo 276 dantis[3]. Apskaičiuota, kad jo žandikaulis buvo 2,7–3,4 metro pločio, pakankamai didelis, kad galėtų vieną šalia kito praryti du suaugusius žmones.

Jaunikliai gyveno šiltesniuose pakrančių vandenyse, kur misdavo žuvimis ir nedideliais banginiais. Skirtingai nei didieji baltieji rykliai, puolantys aukas iš apačios (pilvo), milžiniškieji megalodonai tikriausiai galingais nasrais sutraiškydavo auką per krūtinkaulį, pažeisdami aukos širdį bei plaučius. Milžiniškieji megalodonai dėl grobio konkuravo su Livyatan melvillei, Physeteroidea, ir, tikėtina, orkomis (Orcinus).

Taip pat didelį poveikį vandenynų faunai padarė ir jo išnykimas, po ko žymiai pagausėjo bedančių banginių (Mystacoceti).

Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki šiol nėra tvirtos nuomonės, kuriai genčiai ši rūšis priklausė, ir įvairių autorių darbuose jis priskiriamas Carcharocles, Megaselachus, Otodus arba Procarcharodon genčiai.

Anksčiau buvo manyta, kad priklausė silkinių ryklių (Lamnidae) šeimai ir buvo didžiojo baltojo ryklio (Carcharodon carcharias) artimas giminaitis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės vandenynuose gyveno prieš 23-3,6 milijonus metų, nuo ankstyvojo mioceno iki plioceno epochos.

fosilijos aptiktos visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Artimiausiai nuo Lietuvos fosilijos yra rastos Lenkijoje.

Matmenys ir išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milžiniškasis megalodonas žinomas išskirtinai tik pagal fosilijų pavidalu rastus dantis ir stuburo slankstelius[4]. Tad nustatant šios rūšies dydį, kaip modeliu, anksčiau buvo remtasi tik šiuolaikiniu didžiuoju baltuoju rykliu (Carcharodon carcharias). Visgi remtis skirtingos šeimos vienu modeliu, anot mokslininkų, būtų netikslinga, tad kaip modelius mokslininkai pasirinko penkias ryklių rūšis – didįjį baltąjį ryklį (Carcharodon carcharias), atlantinį pilkšvąjį ryklį (Isurus oxyrinchus), ilgapelekį pilkšvąjį ryklį (Isurus paucus), lašišinį ryklį (Lamna ditropis) ir atlantinį silkiaryklį (Lamna nasus)[5]. Taip buvo nustatyti milžiniškojo megadolono kūno matmenys. Jo maksimalus kūno ilgis iki 16 m, galva apie 4,65 m ilgio, nugaros pelekas apie 1,62 m aukščio, uodega apie 3,85 m aukščio[6]. Vis dėlto kaip modeliu remiantis tik didžiuoju baltuoju rykliu, milžiniškojo megalodono kūno maksimalus ilgis galėjo būti nuo apie 15 m iki 18 m, bet maksimalaus kūno ilgio milžiniškieji megalodonai buvo reti.

Milžiniškųjų megalodonų mažiausių patinų svoris galėjo siekti nuo 30 tonų, o stambiausios patelės galėjo sverti iki 65 tonų[7].

Yra keletas keliamų versijų kaip atrodė ši rūšis. Milžiniškasis megalodonas yra gretinamas su bangininiu rykliu (Rhincodon typus) ir didžiuoju milžinrykliu (Cetorhinus maximus). Taip pat ir su Carcharias taurus. Bet dažniausiai pasitaiko palyginimai su didžiuoju baltuoju rykliu (Carcharodon carcharias), ir, anot mokslininkų, tai buvo pastarojo ryklio milžiniška, tvirto kūno sudėjimo versija.

Išnykimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra žinoma, kad milžiniškieji megalodonai išnyko pasibaigus pliocenui prieš 2,6 milijonus metų, kuomet mūsų planeta pateko į visuotinio atšalimo fazę. Kada išnyko paskutinis milžiniškasis megalodonas, nėra žinoma, tačiau naujausi tyrinėjimų duomenys rodo, kad tai buvo mažiausiai prieš 3,6 milijonus metų.

Mokslininkai mano, kad iki trečdalio visų didelių jūrų gyvūnų, įskaitant 43% vėžlių ir 35% jūrinių paukščių išnyko, kuomet atvėsus temperatūrai, maisto grandinės apačioje esančių organizmų skaičius sumažėjo, o tai neigiamai atsiliepė didžiausiems grobuonims.

Tuometinis mūsų planetos klimato atvėsimas galėjo prisidėti prie megalodono išnykimo keletu būdų.

Kadangi suaugę milžiniškieji megalodonai buvo priklausomi nuo atogrąžų vandenų, bet dėl vandenynų temperatūros atvėsimo greičiausiai labai sumažėjo ir sunyko jų buveinės. Tai taip pat galėjo lemti tai, kad jų grobis išnyko arba prisitaikė prie vėsesnių vandenų ir persikėlė ten, kur rykliai negalėjo sekti jiems iš paskos.

Manoma, kad milžiniškieji megalodonai jauniklius gimdydavo netoli pakrančių. Nes negilūs pakrančių vandenys jų jaunikliams suteikdavo saugią prieglaudą, apsaugančią juos nuo plėšrūnų tykojusių atviruose vandenyse, tokių kaip dantytųjų banginių (Odontooceti) didesnių rūšių. Kuomet Žemės ašigaliai apsitraukė ledais ir nukrito jūrų lygis, šios jaunikliams buvusios seklios prieglaudos sunyko[8].

Spėjama išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Megalodono išvaizda spėjama remiantis iškastais skeleto fragmentais ir šiuolaikinių ryklių išvaizda.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. phys.org / True size of prehistoric mega-shark finally revealed; by University of Bristol | September 3, 2020
  2. ocean.si.edu / THE MEGALODON Carcharocles megalodon
  3. livescience.com / Megalodon: Facts about the long-gone, giant shark. By Alina Bradford - Live Science Contributor | February 07, 2020
  4. floridamuseum.ufl.edu / Five Facts: Megalodon; by Radha Krueger | August 6, 2018
  5. sci-news.com / Scientists Reconstruct Body Dimensions of Megalodon; Sep 4, 2020
  6. nature.com / Body dimensions of the extinct giant shark Otodus megalodon: a 2D reconstruction; Jack A. Cooper, Catalina Pimiento, Humberto G. Ferrón & Michael J. Benton | Published: 03 September 2020
  7. britannica.com / Megalodon
  8. Natural History Museum / Megalodon: the truth about the largest shark that ever lived. By Josh Davis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.