Mikalojaus koplyčia
41°54′12″š. pl. 12°27′17″r. ilg. / 41.9034°š. pl. 12.454619°r. ilg.
| Viena iš freskų koplyčioje | |
| Gyvenvietė | Vatikanas |
| Adresas | Apaštalų rūmai |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1447 m. |
| Stilius | gotika |
Mikalojaus koplyčia (it. Cappella Niccolina) – koplyčia Vatikane, Apaštalų rūmuose, veikianti kaip Vatikano muziejų dalis. Įsikūrusi Inocento III bokšte, seniausioje rūmų dalyje.[1][2] Išsiskiria savo freskomis, 1447–1451 m. nutapytomis Fra Andželiko ir jo padėjėjų, kurie galėjo atlikti didžiąją dalį tikrojo darbo. Šventovė pavadinta jos globėjo popiežiaus Mikalojaus V vardu. Ji nėra įtraukta į įprastą turistinį maršrutą, tačiau ją gali apžiūrėti organizuotos lankytojų grupės pagal susitarimą.
Koplyčios sienas Fra Andželikas dekoravo dviejų pirmųjų krikščionių kankinių atvaizdais. Viršutiniame lygyje išdėstyti epizodai iš šv. Stepono gyvenimo, o apatiniame – scenos iš šv. Lauryno gyvenimo. Patalpos skliautas išdažytas mėlynai, su žvaigždėmis, kampuose pavaizduotos Keturių evangelistų figūros. Piliastrus puošia aštuoni Bažnyčios Tėvai.
Pietinėje sienoje buvęs altorius neišlikęs. Pasak Džordžo Vazario, ten buvo pavaizduotas Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus, tačiau tai nebėra patikrinama.
Puikių architektūrinių detalių kupinos freskos taip pat primena Mikalojaus V norą atstatyti Romą kaip naująją krikščionybės sostinę. Plačios sienos šv. Stepono kankinystės scenoje sufleruoja apie Romos sienų atstatymą. Be to, schizmą žydų bendruomenėje Jeruzalėje galima palyginti su krikščionių schizma, kurią liudijo Mikalojus (freskose vaizduojamas kaip popiežius Sikstas II).
- Koplyčios puošyba
-
Lubų skliautas
-
Vakarų siena
-
Šiaurės siena
-
Rytų siena
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Niccoline Chapel museivaticani.va
- ↑ Vatican museums. Cappella Niccolina romanmuseums.com
