Michaelio Rosako namas
55°43′45.9″ š. pl. 24°21′43.4″ r. ilg. / 55.729417°š. pl. 24.362056°r. ilg.
| Michaelio Rosako namas | |
|---|---|
| |
| M. Rosako namas 2021 m. | |
| Vieta | Panevėžys, Laisvės a. 1 |
| Architektas | Jokūbas Fridrichas Lemanas |
| Statybų pabaiga | 1888 m. |
| Stilius | Istorizmas |
| Aukštų sk. | 2 su mezoninu ir mansarda |
| Statusas | Valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | Regioninis |
| Įregistravimo metai | 1993 m. |
| Kodas | 10763 |
Michaelio Rosako namas – pastatas Panevėžyje, Laisvės a. 1, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 1993 m.).[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Namą savo lėšomis pasistatė vokiečių kilmės panevėžietis verslininkas, ilgametis miesto Tarybos narys, filantropas Michaelis Rosakas (Michael Rossak) sklype, kurį jo tėvas, Juozas Rosakas, gavo iš miesto 1870 m. amžino činšo teisėmis.[1] Namas statytas 1888 m. vietoj seniau čia stovėjusių ir per gaisrą sudegusių pastatų.[2] 1889 m. M. Rosakas sklypą iš Savivaldybės nusipirko, o 1894 m. namą perstatė, padidino. Manoma, kad jį projektavo šveicarų architektas Jokūbas Fridrichas Lemanas. 1894 m. M. Rosakas gavo leidimą naujajame pastate įrengti viešbutį „Centralinis”. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo vienas geriausių viešbučių Panevėžyje su 10 kambarių ir restoranu pastato antrame aukšte. Pirmame aukšte veikė parduotuvės, o trečiame buvo M. Rosako butas.[3]
1897 m. name gyveno ir dirbo latvių poetas Janis Rainis su žmona Aspazija. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacinė valdžia name įrengė telefono, telegrafo ir radijo stotis. 1917 m. rudenį pakeliui į Rygą viešbutyje buvo apsistojęs vyriausiasis vokiečių kariuomenės vadas Rytų frontui generolas feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas.[3]
Nepriklausomybės kovų metu 1919 m. kovo 27 d. name įsikūrė Panevėžio apskrities apsaugos būrio viršininko Jono Variakojo štabas. Tą pačią dieną virš pastato pirmąkart mieste iškelta Trispalvė.[3] Vėliavą J. Variakojui įteikė Katalikių moterų draugijos narės, vėliau ji buvo saugoma Karo muziejuje Kaune. 1919 m. pastate veikė ir Panevėžio miesto komendantūra. Pirmuoju komendantu paskirtas vokiečių kilmės Pranas Puceris fon Miuleris, vėliau – Tadas Chodakauskas.[2]
1934 m. namo pirmame aukšte buvo 6 krautuvės, antrame – Panevėžio ūkininkų bankas, „Centralinis” viešbutis ir M. Rosako butas, trečiame – trys butai, du iš jų tušti. M. Rosakui mirus (1934 m. balandžio 9 d.), pagal jo testamentą, namas paliktas Panevėžio miestui, o grynas pelnas nuo jo dviejų namų (M. Rosakui priklausė ir medinis namas Moigio g. 5) skirtas neturtingiems šelpti.[4] M. Rosakas buvo palaidotas Panevėžio senosiose kapinėse.
1938 m. į pastatą persikėlė Panevėžio apylinkės teismas. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, namas įvertintas 237 000 rublių (vienas brangiausiai įvertintų pastatų mieste) ir nacionalizuotas.[2] Po karo jame kurį laiką veikė muzikos mokykla, o vėliau sovietmečiu pirmame aukšte įsikūrė restoranas „Seklyčia”. Šiuo metu pastate įsikūrusios įvairios įstaigos, pirmame aukšte veikia parduotuvės ir baras.[3]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastatas stačiakampio plano, dviejų aukštų su mezoninu ir mansarda. Stovi Laisvės aikštės šiaurės vakariniame kampe pagrindiniu pietiniu fasadu į aikštę. Stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Sienos degto molio plytų mūro, tinkuotos, pamatas – lauko akmenų. Pietinis fasadas sudalintas piliastrais, papuoštas dantytomis ir profiliuotomis dekoratyvinėmis juostomis, profiliuotais pirmojo ir antrojo aukšto karnizais bei dantytu mansardinio aukšto karnizu. Fasado centre įrengtas aukštėjantis atikas dantytais stulpeliais.[1]
XX a. pirmoje pusėje rekonstruotas pastato pirmas aukštas, po Antrojo pasaulinio karo rytiniame fasade iškirsti du langai, apie 1960 m. šiauriniame fasade pristatyta dviejų aukštų laiptinė ir vieno aukšto priestatas, pakeisti langai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Objekto Nr. 10763 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Donatas Pilkauskas, M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė, Panevėžio istorijos puslapiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2018-02-01. Nuoroda tikrinta 2022-08-30.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Michaelio Rosako viešbutis „Centralinis”, Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2022-08-30.
- ↑ Ermina Čižienė, Mykolo Rosako gyvenimo, atiduoto Panevėžio miesto bendruomenei, fragmentai. Iš Panevėžio praeities: tautos mieste. Kaunas, 2014 m., p. 87. Nuoroda tikrinta 2022-08-30.