Michał Hórnik
| Michał Hórnik | |
|---|---|
| |
| M. Hornikas 1884 m. | |
| Gimė | 1833 m. rugsėjo 1 d. Rėkelvicas, Saksonija, Vokietija |
| Mirė | 1894 m. vasario 22 d. (60 metų) Baucenas, Saksonija, Vokietija |
| Veikla | katalikų kunigas, kalbininkas, vertėjas |
| Alma mater | Prahos universitetas |
Michalas Hornikas (a. sorb. Michał Hórnik, vok. Michael Hornig 1833 m. rugsėjo 1 d. Rėkelvicas, Saksonija, Vokietija – 1894 m. vasario 22 d. Baucenas, Saksonija, Vokietija) – sorbų katalikų kunigas, vienas svarbiausių XIX a. sorbų literatūros propaguotojų, kalbininkas, vertėjas.[1][2][3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
M. Hornikas lankė gimnaziją Baucene ir Prahoje, o nuo 1853 iki 1856 m. Prahos universitete studijavo katalikų teologiją ir slavistiką. Į kunigus buvo įšventintas 1856 m. rugsėjo 24 d. Nuo 1856 iki 1889 m. Baucene buvo kapelionas ir klebonas, o nuo 1889 m. ėjo Bauceno katedros kapitulos kanauninko pareigas. 1861 m. rugpjūčio 28 d. M. Hornikas tapo Aukštutinės Lužicos mokslų draugijos nariu.
Jis pasisakė už didesnį sorbų bendradarbiavimą, nesvarbu, ar jie būtų katalikai, ar protestantai, aukštutiniai sorbai ar žemutiniai. Kadangi jis buvo sorbas, jautėsi labai artimas slavų tautoms, bet visų pirma Vokietijoje gyvenantiems lenkų ir čekų darbininkams, M. Hornikas stengėsi juos palaikyti kovoje su socialine nelygybe ir sunkumais.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis buvo katalikiško laikraščio „Katolski Posoł“ (1863) steigėjas, šis laikraštis leidžiamas iki šių dienų, taip pat M. Hornikas buvo svarbus kasmėnesinio ūkinio laikraščio „Serbski Hospodar“, pradėto leisti 1881 m., autorius. Su K. Pfūlu ir H. Zeileriu redagavo „Lužitėnų–sorbų žodyną“ – „Łužiski serbski słownik“ (1866). 1884 M. Hornikas ir lenkų istorikas V. Boguslavskis publikavo „Sorbų tautos istoriją“ („Historija Serbskeho naroda“). J. Lusčanskio padedamas jis į katalikišką (šiuolaikiškesnę) aukštutinių sorbų kalbos versiją išvertė „Naująjį Testamentą“. Savo darbu M. Hornikas įnešė didelį indėlį į aukštutinių sorbų kalbos norminimą.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Лаптева Л. П., Кунце П. История серболужицкого народа (PDF). p. 15.
- ↑ ред. Ю. Б. Виппер, red. (1991). „Литература второй половины XIX в. (ред. И. А. Бернштейн)“. История мировой литературы. — В 9 т. 7. М.: Наука. pp. 517–518. ISBN 5-02-011439-1.
- ↑ Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. Язык. Этнос. Культура. М. pp. 151–165.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Manfred Thiemann (Hrsg.): Sorben. Ein kleines Lexikon = Serbja. Domowina-Verlag, Bautzen 1989, ISBN 3-7420-0405-0.