Miško vaikų darželis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pertrauka miško vaikų darželyje
Vieno iš miško vaikų darželio statybinis vagonėlis

Miško vaikų darželis arba Lauko vaikų darželis – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vaikų darželio rūšis, kilusi iš Skandinavijos. Šio tipo darželyje auklėjami, mokomi, ugdomi ir prižiūrimi vaikai nuo trejų iki šešių, o kartais ir jaunesni nei trejų metų. Didžiausia užsiėmimų dalis vyksta už darželio pastato ribų – miške.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji šio tipo darželį 1950-aisiais įkūrė Ella Flatau, kilusi iš Danijos (dan. Søllerød bendruomenės). Ši idėja kilo jai prižiūrint savo ir kaimynų vaikus. Ji dažnai su vaikais leisdavo laiką miške ir tai sulaukė didelio kitų tėvų susidomėjimo. Susidomėję tėvai pradėjo kurti pirmąsias bendruomenes, kurios įgyvendino šią idėją ir įkūrė pirmuosius miško darželius. Skandinavijoje šio tipo darželiai tapo labai populiarūs. Pirmasis miško vaikų darželis Vokietijoje įsikūrė jau 1968 m. Vysbadeno mieste[1]. Ursula Sube įkūrė šį darželį su pastoriaus Bernbeck pagalba. Jų įkurtas darželis niekada negavo oficialaus leidimo iš Vokietijos vaikų teisių tarnybos.

Miško darželių judėjimas sulaukė atgarsio tik 1990-aisiais metais. Pirmasis pripažintas miško darželis pradėjo veikti 1993 m. Flensburgo mieste, Vokietijoje. Tuo metu buvo sukurta daug naujų grupių. Šiuo metu Vokietijoje yra virš 1000[2] (remtasi 2012 m. gruodžio duomenimis) miško vaikų darželių, o Austrijoje – 23[3]. Šveicarijoje taip pat egzistuoja šio tipo darželiai ir lopšeliai[4]. Lietuvoje taip pat egzistuoja keletas šio tipo darželių (Smiltynėje[5], Vilniuje[6] ir kt. Lietuvos miestuose). Neskaitant grynų miško vaikų darželių taip pat yra ir jo atšakų – „gyvūnų globos vaikų darželių“. Juose vaikai mokosi prižiūrėti ir rūpintis gyvūnais[7][8].

Sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miško vaikų darželis dažnai vadinamas „darželiu be sienų ir stogo“. Esminis skirtumas tarp įprastų vaikų darželių ir miško vaikų darželių yra, kad auklėjami vaikai su darželio auklėtoja kasdienybę praleidžia lauke (miške, pievoje arba pajūryje). Užsiėmimai lauke vyksta beveik visomis oro sąlygomis, išskyrus ypatingai blogas oro sąlygas kaip audrą. Vokietijoje yra privaloma turėti darželio teritorijoje šildomą patalpą, kurioje labai blogomis oro sąlygomis auklėtoja ir vaikai turėtų pastogę. Įstatymiškai nustatyta yra, kad ši patalpa turi būti šildomas statybinis vagonėlis arba šildoma miško trobelė. Šio tipo darželiuose dažniausiai atsisakoma pramoniniu būdu pagamintu žaislų. Vaikai dažniausiai žaidžia su aplinkoje rastais gamtiniais objektais. Įstatymiškai nustatyta, kad vaikų skaičius grupėje gali svyruoti nuo 15 iki 20 vaikų, juos prižiūrėti turi mažiausiai du auklėtojai. Neskaitant šių ypatybių, miško vaikų darželiai yra įprasti vaikų darželiai, kurie ugdo, auklėja ir prižiūri vaikus. Vokietijoje egzistuoja kvalifikacijos tobulinimosi kursai, kurie suteikia miško vaikų darželio auklėtojo-pedagogo kvalifikaciją[9].

Miško vaikų darželio pedagoginė įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miško vaikų darželių pedagogine įtaka, nauda ir galimybes yra moksliškai įrodytos šiais moksliniais darbais: Grahn 1997[10]; Gorges 1999, 2002; Häfner 2002; Huppertz 2004.

Kasdienis buvimas gamtoje padeda vystytis vaiko motorikai, suvokimui, didžiajai ir mažajai motorikai, koordinacijai ir jausmingumui. Yra moksliškai pagrįsta, jog vaikų lankiusių miško vaikų darželius mokykliniai kriterijai nebuvo prastesni nei vaikų lankiusių įprastus vaikų darželius. Vaikai lankę miško vaikų darželius netgi daugelyje pamokų yra įvertinami geriau (Häfner 2002; Gorges, 1999, 2002). Dažniausiai miško vaikų darželiuose yra nenaudojami pramoniniai žaislai su konkrečia paskirtimi. Vaikai žaidžia su rastais gamtoje objektais. Tai lavina kalbos išraišką ir skatina didesnę komunikaciją tarpusavyje (Warmbold 2002). Miško vaikų darželius lankantys vaikai bei juose dirbantys pedagogai yra mažiau varginami skleidžiamų garsų, negu įprastuose darželiuose. Tradiciniuose vaikų darželiuose nuo skleidžiamo triukšmo yra patiriama daugiau streso. Yra pastebėtas teigiamas poveikis imuninei sistemai vaikų bei auklėtojų, kurie daug laiko praleidžia lauke. (Warmbold 2002).

Miško vaikų darželių pedagogika padarė įtakos tradicinių vaikų darželių kasdienybei. Šia tema įprastuose vaikų darželiuose vis dažniau rengiamos miško dienos, miško savaitės arba miško projektai. Taip stengiamasi perteikti dalelę miško vaikų darželių pedagogikos įprastiems vaiku darželiams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Katja Einhenkel: Der Waldkindergarten Archyvuota kopija 2015-09-06 iš Wayback Machine projekto.. Studienarbeit an der Otto-Friedrich-Universität Bamberg.
  2. Die Entstehungsgeschichte der Waldkindergärten Archyvuota kopija 2017-02-27 iš Wayback Machine projekto.
  3. Waldkindergärten in Österreich
  4. Waldkindergärten in der Schweiz Archyvuota kopija 2017-04-19 iš Wayback Machine projekto.
  5. Darželio „Miško namelis“ puslapis
  6. Darželio „Lauko darželis“ puslapis Archyvuota kopija 2017-02-13 iš Wayback Machine projekto.
  7. Wald- und Tierkindergarten Seehaus
  8. Natur- und Tierkindergarten Ditzingen
  9. Naturschule Freiburg – Fort- und Weiterbildung
  10. P. Grahn, F. Mårtensson, B. Lindblad, P. Nilsson, A. Ekman: Ute på dagis. Hur använder barn daghemsgården? Utformningen av daghems-gården och dess betydelse för lek, motorik och koncentrationsförmåga. In: Stad & Land. nr 145, 1997, Alnarp/Schweden.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Katharina Freiesleben, Regina Michael-Hagedorn: Kinder unterm Blätterdach: Walderlebnisse planen und gestalten. 2. Auflage. Modernes Lernen, 2003, ISBN 3-86145-184-0.
  • Roland Gorges: Vernachlässigt der Waldkindergarten die Schulfähigkeit? In: KiTa aktuell. (Ausgabe Baden Württemberg) 5/1999, ISSN 0943-0237, S. 113–117.
  • Roland Gorges: Waldkindergartenkinder im ersten Schuljahr. Eine empirische Untersuchung. In: Zeitschrift für Erlebnispädagogik. 7/8, Lüneburg 2002, ISSN 0933-565X, S. 10–18.
  • Peter Häfner: Natur- und Waldkindergärten in Deutschland – eine Alternative zum Regelkindergarten in der vorschulischen Erziehung. Dissertation an der Universität Heidelberg 2002. (online PDF, 454 KB)
  • Norbert Huppertz: Handbuch Waldkindergarten. Konzeption. Methodik. Erfahrungen. (= Element. Band 7). PAIS, Oberried bei Freiburg im Breisgau 1999, ISBN 3-931992-18-7.
  • Michael Kalff: Handbuch zur Natur- und Umweltpädagogik. Theoretische Grundlegung und praktische Anleitungen für ein tieferes Mitweltverständnis. Ulmer, Tuningen 2001, ISBN 3-924191-71-9.
  • Sabine Köllner, Cornelia Leinert: Waldkindergärten, ein Leitfaden für Aktivitäten mit Kindern im Wald. (= Schriftenreihe des BDF Fachverband Forst. Band 6). RIWA, Augsburg 1997, ISBN 3-932374-05-3.
  • Arnd Krüger: Wann sollen Kinder mit Sport beginnen? In: P. Lösche (Hrsg.): Göttinger Sozialwissenschaften heute. Vandenhoeck & Ruprecht, Göttingen 1990, ISBN 3-525-35838-5, S. 278–308.
  • Ingrid Miklitz: Der Waldkindergarten. Dimensionen eines pädagogischen Ansatzes. 4. Auflage. Cornelsen, Berlin 2011, ISBN 978-3-589-24739-4.
  • Rudi Nützel: Den Wald erleben mit Kindern. Südwest, 1999, ISBN 3-517-07650-3.
  • Kathrin Sandhof, Birgitta Stumpf: Mit Kindern in den Wald. Wald-Erlebnis-Handbuch. Ökotopia, Münster 1988, ISBN 3-931902-25-0.
  • Sandra Schaffert. Der Waldkindergarten. In: Martin R. Textor (Hrsg.): Kindergartenpädagogik. 2004. (Online-Handbuch)
  • Hans-Georg Schede: Der Waldkindergarten auf einen Blick. Herder, Freiburg im Breisgau/ Basel 2000, ISBN 3-451-27403-5.
  • Alexandra Schwarzer: Schaukelfee und Klettermax – Seilspielgeräte im Wald für Kinder. ProBusiness, 20006, ISBN 3-939000-75-2.
  • Wiebke Warmbold: Kulturpädagogik im Waldkindergarten. Eine Untersuchung zur elementaren kulturellen Bildung und ästhetischen Praxis. Diplomarbeit. Grin, München 2002.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]