Mezenės įlanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baltosios jūros įlankos

Mezenės įlanka (rus. Мезенская губа) – įlanka Baltosios jūros rytinėje dalyje, į pietus nuo Kanino pusiasalio, Archangelsko sritis ir Nencų autonominė apygarda.

Įlanka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgis 105 km, žiočių plotis 97 km, gylis 5–25 m, akvatorija 6630 km². Į Mezenės įlanką įteka Mezenė, Kulojus. Mezenės žiotyse – Moržoveco sala. Potvynių vidutinis aukštis 10,3 m, didžiausias aukštis – 12 m. Prie Kulojaus žiočių nuo 1982 m. veikia 11,4 GWh potvynių – atoslūgių hidroelektrinė.[1] Įlanka žiemą kartais užšąla, bet dažniausiai ledą sulaužo potvyniai ir atoslūgiai.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie įlankos išsidėstę:

Kitos įlankos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mezenės įlanka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 7 psl.

Koordinatės: 66°41′00″ š. pl. 43°34′00″ r. ilg. / 66.68333°š. pl. 43.56667°r. ilg. / 66.68333; 43.56667