Metatonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Metatonijakalbotyros terminas, kuriuo vadinama priegaidžių kaita žodžio šaknyje, kartais ir priesagoje,[1] pavyzdžiui: kárštaskar̃štis, kùrpėkur̃pius, várnavar̃nas. Kai kirtis persikelia taip pat ir į kitą skiemenį, toks reiškinys vadinamas metatakse (kùbilaskubìlius). Į metataksę galima žvelgti kaip į kirčio perkėlimo ir metatonijos derinį. Terminas metatonija dažniausiai vartojamas kalbant apie kirčiavimo reiškinius baltų ir slavų kalbose, kuriose matyti daugybė priegaidžių kaitos atvejų, taip pat metatonija reiškėsi senojoje graikų kalboje.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksas Girdenis (2008-12-22). „Metatonija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-11-22. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]