Mesjė 7

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
M7 spiečius

Ptolemėjaus spiečius (M7, NGC 6475) – padrikasis spiečius Skorpiono žvaigždyne, matomas plika akimi. Nuo Saulės nutolęs 800 šviesmečių. Jo regimasis ryškis yra 3,3. Spiečius slenka link mūsų 14 km/s greičiu.[1]

Ryškiausia žvaigždė yra 5,6 ryškio geltonoji milžinė.[1]

Spiečius buvo žinomas jau Klaudijui Ptolemėjui, 130 m. pr. m. e., kuris jį aprašė kaip „Skorpiono geluonį sekantį ūką“. Todėl buvo pasiūlyta pavadinti jį „Ptolemėjaus spiečiumi“, šis pavadinimas turi kiek tai pripažinimo. Giovanni Battista Hodierna 1654 m įžiūrėjo 30 žvaigždžių. Iš viso dabar žinoma apie 80 šviesesnių nei 10 ryškio.[1]

Spiečius gerai matomas. Pro teleskopą atrodo jog jo žvaigždės „projektuojamos daugybės tolimų ir neryškių Paukščių tako žvaigždžių fone“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Students for the Exploration and Development of Space Messier 7, tikrinta 2011-04-14.