Mesjė 62

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
M62 spiečius. Centras pasislinkęs į apatinę kairiąją pusę. Hablo teleskopo nuotrauka.

Mesjė 62 (dar žymimas NGC 6266) – kamuolinis spiečius, esantis Gyvatės žvaigždyne. Atstumas iki šio spiečiaus yra 22500 šviesmečių. Jo regimasis ryškis yra 6,5. William Herschel rašė, jog tai vienas pačių netaisyklingiausių jam žinomų kamuolinių spiečių. Greičiausiai todėl, jog yra arti galaktikos centro ir todėl deformuojamas potvyninių jėgų. Spiečius užima maždaug tokį pat dangaus plotą kaip pusė Mėnulio pilnaties.[1]

Spiečiuje gausu rentgeno spindulius spinduliuojančių dvinarių žvaigždžių. Tokios poros susiformuoja arti prasilenkiant įprastinėms žvaigždėms. Matyt, šio spiečiaus istorijoje tokie prasilenkimai buvo dažni.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Charles Messier atrado šį spiečių 1771 m. birželio 7 dieną, bet tikslią jo padėtį nustatė tik liepos 4 d. Antraip jis būtų tapęs Mesjė 49 ar Mesjė 50. Žvaigždes pirmasis įžiūrėjo William Herschel, kuris pavadino spiečių „miniatiūriniu M3“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Messier 62 Archyvuota kopija 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto., Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-04-28.