Mercedes D.IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mercedes D.IV variklis

Mercedes D.IV buvo vandeniu aušinamas aštuonių cilindrų vienaeilis karbiuratorinis aviacinis vidaus degimo variklis, 1917 m. gamintas įmonės Daimler Motoren Gesellschaft (DMG) ir nedideliais kiekiais Pirmojo Pasaulinio karo metu naudotas Vokietijos Imperijos karinių oro pajėgų orlaiviuose.

Sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mercedes D.IV buvo iki aštuonių cilindrų padidinta plačiai naudoto vienaielio šešių cilindrų variklio D.III modifikacija, kuri išvystydavo 162 kW (217 AG). Variklis buvo naudojamas su reduktoriumi.

Pagal savo parametrus tuo metu Vokietijoje naudotoje IdFlieg klasifikacijos sistemoje D.IV buvo IV klasės variklis.

Mercedes D.IV  pasirodė nepatikimas. Pagrindine to priežastimi tapo per ilgas ir lūžti linkęs alkūninis velenas, kuris buvo suprojektuotas šešių cilindrų D.III ir vėliau prailgintas naudoti aštuonių cilindrų D.IV.

Nustojus naudoti D.IV, šis numeris buvo priskirtas techniškai nesusijusiam šešių cilindrų Mercedes D.IVa.

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos Imperijos KOP Albatros C.VI su Daimler-Mercedes D.IV varikliu

Mercedes D.IV buvo montuojamas į šiuos orlaivius:

Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tipas: 8 cilindrų vandeniu aušinamas vienaeilis aviacinis karbiuratorinis vidaus degimo variklis
  • Cilindro skersmuo: 140 mm
  • Stūmuoklio eiga: 160 mm
  • Tūris: 19,7 l
  • Ilgis: 1990 mm
  • Plotis: 600 mm
  • Aukštis: 1040 mm
  • Sausas svoris: 365 kg
  • Galia: 162 kW (217 AG) esant 1400 aps/min.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kroschel, Gunter and Helmust Stützer. (1977) Die deutschen Militarflugzeuge 1910-1918 Wilhelmshaven: Lohse-Eissing Mittler.
  • wwiaviation.com