Merus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Meraus kalnas)
Jump to navigation Jump to search
XVII a. indų rankraščio iliustracija, vaizduojanti Meraus kalną

Merus (skr. मेरु = Meru) – mitinis kalnas, reikšmingas hinduizme ir budizme.

Hinduizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merus – hinduizmo mitologijoje didžiulis auksinis kalnas, Žemės ir Visatos centras; aplink Meru sukasi Saulė, Mėnulis, planetos ir žvaigždės, jame gyvena aukščiausieji dievai (Brahma, Višnus, Šiva, Indra ir kt.), gandharvai, rišiai ir kt. (plg. su graikų Olimpu). Merus, dar vadinamas Sumerumi, „Mahabharatos“ ir puranų mitinėje geografijoje yra pasaulio ašis, palaikanti dangaus skliautą/

Ganga iš debesų pirmiausia teka per Merų, o po to leidžiasi žemyn į žemę. Į pietus nuo Meraus kalno (pagal kai kuriuos mitus aplink jį) yra išsidėsčiusi Džambudvipa (žr. Dvipa).[1] Pagal hinduizmo tikėjimą Merus yra į šiaurę nuo Himalajų, Tartarų kalnų lygumoje. Su šiuo kalnu tapatintos įvairios fizinės viršukalnės nuo Gangos ištakų iki pat Irano.[2]

Budizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merus – budizmo mitologijoje kalnas, kurį supa septyni kalnagūbriai, atskirti vienas nuo kito žiediniais ežerais. Už jų yra išsidėstę keturi žemynai: rytuose – Purvavideha, pietuose – Džambudvipa (žr. Dvipa), vakaruose – Aparogodana, šiaurėje – Uttarakuru. Kiekvieną iš jų supa 500 salų, kurias skalauja milžiniškas pasaulinis vandenynas. Pasaulinį vandenyną supa uolėta siena Čakravala. Žmonių, gyvenančių keturiuose žemynuose, gyvenimas yra skirtingas: Džambudvipoje – pats trumpiausias, Uttarakuru, kur nėra privačios nuosavybės, grūdai subręsta savaime, o žmonės nedirba, – pats laimingiausias; laikoma, jog užgimti Džambudvipoje yra palankiausia (pastarasis žemynas sulyginamas su Indija), kur žmonės pasižymi vyriškumu, aštriu protu ir dievobaimingumu. Tiktai Džambudvipoje atsiranda budos ir čakravatinai. Žemynuose gyvena ir gyvūnai, giliai po žeme – pretai, dar giliau – skirtingi pragaro laiptai (žr. Naraka). Asuros daugiausia gyvena Meru kalno olose. Iš dalies ant Meru kalno gyvena dievai, bet dažniausiai virš jo (žr. Devaloka). Žemiausiame lygmenyje yra „keturi didieji valdovai“ (Čaturmaharadža) – Dhritaraštra, Virudhaka, Virupakša ir Vaišravana, kurie valdo atitinkamai gandharvas, kumbhandas, nagus ir jakšas. Virš jų, ant Meru kalno viršūnės išsidėsčiusi trajastrinsa. Dar aukščiau, oro dvaruose (vimana), yra dausos – jama, tušita, nirmanarati ir paranimrita-vasavartin. Dievai, gyvenantys šiose dausose, taip pat ir žmonės, gyvūnai, pretai, asuros ir narakos būtybės, sudaro taip vadinamą geidulių sferą (kamavačarą arba kamadhatą), nes jų veiksmų pagrindinis motyvas yra siekis patenkinti savo geidulius. Kiti dievai ir gyvosios būtybės gyvena kitose sferose (žr. Brahmaloka)

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šumeru – pasaulio kalnas mongolų tikėjime

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Меру , С. Д. Серебряный – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Meru, Mount.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 138–139