Pereiti prie turinio

Meno ir salų karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Suðreyjar ok Norðreyjar
angl. Kingdom of Mann and the Isles
Meno ir salų karalystė
nebėra

1079 – 1266
Location of Menas ir salos
Location of Menas ir salos
Sostinė Kastltaunas (Castletown) (Menas)
Kalbos sen. skandinavų, menksiečių, škotų gėlų
Valdymo forma monarchija
Era viduramžiai
 - Vikingų Meno užkariavimas 1079 m., 1079
 - Perto sutartis 1266 m.

Meno ir salų karalystė - vikingų karalystė, egzistavusi 1079-1266 m. Britų salose.

Karalystę sudarė dvi dalys:

Iki šiol Meno salos vyskupas vadinamas Sodoro ir Meno vyskupu (Bishop of Sodor and Man).

1164 m. karalystė skilo į Hebridų karalystę ir Meno karalystę.

Karalystės atsiradimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karalystę sukūrė Godredas Krovanas (Godred Crovan), 1079 m. atsikariavęs Meno salą iš kitų vikingų, manoma, kad iš Dublino karalystės. Tai buvo trečias Godredo bandymas, pirmieji du jo mėginimai užkariauti Meno salą nepavyko. Sėkmę užtikrino Godredo pergalė Skaihilo mūšyje (Battle of Skyhill) prie Ramsio (Ramsey).
Vikingai salas užkariavo dar maždaug 700-900 m., pirmųjų vikingų įsiveržimo į Britų salas metu. Iki Godredo užkariavimo salos buvo pavaldžios skandinavų Dublino ir Orknio karalystėms.

Karalystės teritorija apėmė šiaurines Airijos jūros ir Škotijos vakarinės pakrantės salas:

  • Meno sala ir gretimos salos
  • Klaido salos (Islands of the Clyde)
  • Vidiniai Hebridai
  • Išoriniai Hebridai

Vėliau Meno karalystės centras buvo Meno sala, į jos sudėtį įėjo ir Išoriniai Hebridai. Vidiniai Hebridai sudarė Hebridų karalystę. Orknio erlystei neretai priklausė ir teritorijos Škotijos pagrindinėje dalyje - Saterlandas (Sutherland), Keitnesas (Caithness) ir Ivernesas (Inverness). Karalystė turėjo didelę įtaką rytinėse Airijos ir vakarinėse D. Britanijos salos dalyse - Fernese (Furness), Vitorne (Whithorn), Argaile (Argyll), Galovėjuje (Galloway).

Tam tikrais laikotarpiais Meno karalystę valdė Dublino ar Jorviko karaliai.

Meno karalystės pabaiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1266 m., po Largso mūšio, pagal Perto sutartį Meno ir Hebridų karalystės atiteko Škotijai. Vėliau Meno sala atiteko Anglijai, o Hebridai ir Klaido salos liko Škotijai.