Melchizedekas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Abraomo ir Melchizedeko susitikimas, Dirikas Bautsas (1464–1467 m.)

Melchizedekas (hebr.מַלְכִּי־צֶדֶק‏‎ = malkī-ṣeḏeq – 'teisingumo karalius' arba 'mano karalius yra teisingumas') – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygos 14 skyriuje. Pasakojama, kad Melchizedekas buvo Salemo karalius, jis gyveno tuo pat metu kaip ir Abraomas.[1]

Anot Pradžios knygos, kai Abraomas sugrįžo nugalėjęs Kedorlaomerą ir karalius, buvusius drauge, į Šavės slėnį jo pasitikti išėjo Sodomos karalius, o Salemo karalius Melchizedekas atgabeno duonos ir vyno. Tekste jis įvardijamas Dievo Aukščiausiojo kunigu. Melchizedekas palaimino Abraomą, o šis jam nuo visko atidavė dešimtinę.[2]

Melchizedekas minimas ir Naujajame Testamente, Laiške žydams. Teigiama, kad Kristus tapęs vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 245 psl.
  2. Pradžios knygos 14,17-20. RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m.