Mekos didžioji mečetė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 21°25′21″N 39°49′35″E / 21.42250°N 39.82639°E / 21.42250; 39.82639

Islam symbol plane.svg
Mekos didžioji mečetė
Islam symbol plane.svg
Kaaba mirror edit jj.jpg
Šalis Saudo Arabija
Miestas Meka
Atšaka sunitai
Statybinė medžiaga granitas, marmuras
Pastatyta 1570 m.
Stilius islamo architektūra
Didžioji mečetė naktį
Mečetės ir viešbučių komplekso reginys

Mekos didžioji mečetė arba Didžioji mečetė (arab. المسجد الحرام‎‎, Masjid al-Ḥarām) – didžiausia pasaulyje musulmonų mečetė, esanti Saudo Arabijoje, Mekoje. Pastatyta šventoje islamo pranašo Mahometo gimimo vietoje. Didžiosios mečetės komplekse stovi Kaaba. Pagal islamą, kiekvienas tikras musulmonas bent kartą per gyvenimą siekia apsilankyti šioje vietoje.

Hadžo ritualo pradžioje piligrimai eina aplink Kaabą, į kurią atsisukę meldžiasi viso pasaulio musulmonai. Vėliau nukeliavę į Miną, praleidžia visą naktį, auštant pajuda prie Arafato kalno, į rytus nuo Mekos. Čia vyksta hadžo kulminacija. Musulmonų susibūrimas simbolizuoja Paskutinio Teismo laukimą, maldininkai meldžiasi, prašo Dievo atleidimo.

Didžioji mečetė priima apie 900 000 maldininkų, kurių skaičius išauga iki 4 mln. per hadžą. Stovi 9 minaretai, siekiantys 89 m aukštį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji Mekos mečetė statyta 638 m. Dabartinės mečetės istorija siekia 1570 m. Ji ne sykį buvo perstatoma, todėl iš pradinio statinio mažai kas belikę. Pradžioje mečetė turėjo šešis minaretus, tačiau kai prie Mėlynosios mečetės Stambule taip pat buvo pastatyti šeši minaretai, Mekos imamas tai pavadino šventvagyste: nė viena mečetė negali prilygti Kaabai. Sultono Ahmedo I (1590–1617) nutarimu, mečetėje buvo pastatytas septintasis minaretas.

Rekonstrukcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980–ųjų pabaigoje vykdant mečetės rekonstrukciją atsirado didžiulis korpusas su dar dviem minaretais. Šiuo metu čia yra pagrindinis įėjimas į mečetę per Karaliaus Fahdo vartus. Mečetės plotas pasiekė 357 tūkst. m², buvo 9 minaretai, kurių aukštis 89 m. Minaretai iškilę virš keturių pagrindinių vartų. Sraigtiniais minaretų laiptais pakylama į balkonus. Minaretų viršūnes vainikuoja masyvūs paauksuoto metalo pusmėnuliai. Mečetėje priskaičiuojama daugiau kaip 500 marmuro kolonų, veikia 7 eskalatoriai. Orą pagrindinėse patalpose valo kondicionieriai. Yra specialios patalpos, atskirai vyrams ir moterims, skirtos maldoms ir ritualiniams apsiplovimams. Į mečetę vienu metu gali sutilpti iki 800 tūkst. maldininkų.

Saudo Arabijos karaliaus Abdulos sprendimu, 2007 m. pradėti vykdyti dideli mečetės rekonstrukcijos darbai, turintys užsitęsti iki 2020 m.[1] Planuojama mečetės talpą padidinti iki 2,5 mln. žmonių.[2] Praplėsta šiaurinė Didžiosios mečetės esplanada, jos plotas padidėjo iki 400 tūkst. m². Dar pastatyti du minaretai, nauji Karaliaus Abdulos vartai, visos senos ir naujos patalpos buvo aprūpinamos kondicionieriais. Įskaitant aplinkines rekonstruojamas teritorijas, sudaryta galimybė apeigose ir ceremonijose dalyvauti 2,5 mln. žmonių vienu metu. 2011 m. šalia pastatytas viešbučių dangoraižių kompleksas Abraj Al Bait.

Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. lapkričio 29 d. mečetėje įvykdytas teroristinis aktas, kai buvo pagrobti įkaitai, o abiejose pusėse žuvo 255 žmonės.[3].

Gausybės minių traukos objektas per hadžą neretai sukelia skaudžių nelaimių. 2006 m. kilus spūsčiai prie kelio ant Džamarato tilto, nuo kurio paskutinę ritualo dieną mėtomi akmenys į šėtoną, žuvo 364 maldininkai. Tai buvo didžiausia nelaimė nuo 1990 m. liepos, kai per spūstį Minos tunelyje hadžo metu žuvo 1426 piligrimai.[4]

2015 m. rugsėjo 11 d. vėjas nuvertė statybinį kraną, stovėjusį mečetės kieme. Žuvo mažiausiai 111 žmonių, 394 buvo sužeisti.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.