Meidumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Meidumo piramidė)
Jump to navigation Jump to search
Meidumas
Meidoum03.jpg
Meidumo piramidė

Meidumas
Koordinatės 29°23′17″ š. pl. 31°09′25″ r. ilg. / 29.38806°š. pl. 31.15694°r. ilg. / 29.38806; 31.15694Koordinatės: 29°23′17″ š. pl. 31°09′25″ r. ilg. / 29.38806°š. pl. 31.15694°r. ilg. / 29.38806; 31.15694
Vieta Egiptas
Istorija
Pastatytas apie 2600 m. pr. m. e.
Laikotarpis Senoji Egipto karalystė
Tauta egiptiečiai
Informacija
Vikiteka Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Meidumas (Maidumas, arab. ميدوم‎‎) – archeologinė vietovė Egipte, vakariniame Nilo krante, 100 km piečiau Kairo. Garsi Sugriuvusiąja piramide ir grupe mastabųSenovės Egipto senosios karalystės laikotarpio.

Meidumo piramidė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meidumo piramidė (arba kitaip vadinama Sugriuvusiąja piramide) tikriausiai buvo pradėta statyti faraono Hunio laikais ir baigta faraono Sneferu (apie 2613−2589 m. pr. m. e.). Piramidė buvo pastatyta laiptuota su septyniomis pakopomis ir vėliau praplėsta iki 8 pakopų piramidės, kurios kvadratinio pagrindo kraštinės ilgis buvo 120,75 m, aukštis − 85 m. Įėjimas į piramidę yra iš šiaurinės pusės 16 m aukštyje ir veda žemyn į piramidės pagrindo lygyje esančią laidojimo patalpą. Ši patalpa yra seniausia žinoma su konsolinėmis lubomis. Šešioliktaisiais ar septynioliktaisiais Sneferu valdymo metais piramidė buvo padengta išoriniu akmenų sluoksniu, kuris išlygino sienas, ir piramidė tapo pirmąja tikrąja piramide Egipto istorijoje. Jos pagrindo kraštinės ilgis buvo 144,25 m aukštis siekė 92 m ir sienų posvyrio kampas 51°51'. Ši piramidė jau turėjo būdingus piramidės komplekso elementus: slėnio šventyklą, pakeltą kelią ir sieną aplink piramidę. Piramidės kiemo rytinėje pusėje buvo kulto vieta, šiaurinėje ir pietinėje pusėse rastos dviejų mažų piramidžių-palydovių liekanos.

Nėra aišku, kaip ir kada sugriuvo piramidė. Anksčiau buvo tikima, kad piramidė sugriuvo dar jos statybų metu, todėl Sneferu organizavo naujų piramidžių, Lenktosios ir Raudonosios, statybas Dahšūre. Buvo tikima, kad Lenktosios piramidės sienų polinkio kampo pakeitimas buvo iššauktas Meidumo piramidės griūties. Archeologiniai radiniai rodo, kad šalia Meidumo piramidės yra didelis 4-os dinastijos vėlesnis nekropolis, kuris tikriausiai nebūtų buvęs statomas šalia sugriuvusios piramidės. Piramidės kulto vietoje ir kelyje rasti užrašai su Sneferu vardu, tačiau jie yra iš Naujosios Egipto karalystės laikų, kas daro tikėtina versiją, kad piramidė sugriuvo ne anksčiau. Tikėtina, kad sienos galėjo sugriūti pradėjus akmenų vagims jas ardyti piramidės apačioje arba galbūt dėl pagrindo poslinkio. Dėl to, kad ankstesnės laiptuotosios piramidės sienos buvo labai stačios, išorės sluoksnio akmenys laikėsi vienas ant kito ir jų griūtis turėjo būti panaši į akmenų laviną. Griūdamas išorinis sluoksnis nusitempė ir laiptuotosios piramidės akmenis. Šiuo metu Meidumo piramidė panaši į bokštą, kurio aukštis siekia 65 metrus.

Mastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia Meidumo piramidės yra keletas svarbių 4-os dinastijos mastabų. Didžiausia yra mastaba Nr. 17, kurios matmenys 52x105 metro. Princo Nefermaat ir jo žmonos Atet mastaboje rastas pagarsėjęs sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis žąsis. Kitoje mastaboje 1871 m. Ogiustas Marjetas rado princo Rahotepo ir princesės Nofret skulptūras, kurios laikomos egiptietiško meno šedevru. 1891 m. vietovę tyrė Flindersas Pytris.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 179
  • The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 369