Medzės valsčius
| Medzės valsčius latv. Medzes pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | |
| Regionas | |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Kapsėdė |
| Gyventojų | 1 383 |
| Plotas | 108,99 km² |
| Tankumas | 13 žm./km² |
| Medzės valsčiusVikiteka | |

Medzės valsčius (latv. Medzes pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos pietvakariuose, į šiaurės rytus nuo Liepojos. Plotas 108,99 km²,[1] 1383 gyventojai (2025 m.).[2] Administracinis centras – Kapsėdė.
2025 m. duomenimis, veikia valsčiaus administracija, kultūros namai,[3] biblioteka,[4] pagrindinė mokykla (Gruobinios vidurinės mokyklos filialas),[5] metalo dirbinių gamykla,[6] baldų dirbtuvės.[7] Stovi Matros metodistų bažnyčia. Stūkso Kapsėdės akmuo – penktas pagal dydį Latvijos riedulys.[8] Gausu kultūros paminklų: valstybinės reikšmės – Tašių dvaro statinių kompleksas, Medzės ir Matros piliakalniai, Kapsėdės, Strautinių, Puoranų ir Jačių senkapiai; regioninės reikšmės – Tašių piliakalnis, Niedrajų viduramžių kapinės, Krastinių senkapiai; vietinės reikšmės – Ezermalių ir Apų senkapiai, Strykių senovinė gyvenvietė.[9]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinis valsčius apima didžiąją dalį iki Antrojo pasaulinio karo buvusių Medzės ir Tašių valsčių bei dalį buvusio Gruobinios valsčiaus. Dabartinio valsčiaus teritorijoje buvo Kapsėdės (vok. Kapsehden), Medzės (Medsen), Matrių (Matern), Saraikių (Sarreiken) ir Tašių (Telßen) dvarų žemės. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės ūkio reformą dvarų žemė išskirstyta į sklypus, išdalinta naujakuriams. 1935 m. Medzės valsčius buvo 95,2 km², Tašių valsčius – 62,5 km² ploto; Medzės valsčiuje buvo 465, Tašių – 213 valstiečių ūkių. Abiejuose valsčiuose veikė vėjo ir vandens malūnai, dvi pieninės, 8 kalvės, dvi stalių dirbtuvės, trys siuvyklos, 6 maisto prekių parduotuvės.[8]
1945 m. Medzės valsčiuje įkurtos Medzės ir Kapsėdės apylinkės, Tašių valsčiuje – Tašių ir Ruolavos apylinkės.[10] 1949 m. abu valsčiai panaikinti. 1954 m. prie Medzės prijungta Kapsėdės, 1968 m. – dalis Tašių apylinkės. Dalį Medzės apylinkės teritorijos 1968 ir 1975 m. prijungė prie Vergalės apylinkės. 1990 m. Medzės apylinkė pertvarkyta į valsčių.[8] Iki 1920 m. Medzės ir Tašių valsčiai priklausė Gruobinios, 1920–1949 m. – Liepojos apskričiai. 1990–2009 m. Medzės valsčius buvo Liepojos rajono, 2009–2021 m. – Gruobinios savivaldybės sudėtyje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ribojasi su Liepojos miestu ir Pietų Kuršo savivaldybės Vergalės, Dunalkos, Tadaikių ir Gruobinios valsčiais, vakaruose prieina prie Baltijos jūros (kranto linijos ilgis 2,1 km). Valsčiaus teritorija yra dviejose gamtinėse srityse: vakarinė dalis patenka į Pajūrio žemumos Piemarės lygumą, į rytus nuo jos plyti Vakarų Kuršo aukštumos Vartajos banguotoji lyguma. Abi sritis skiria aiški riba – Baltijos ledyninio ežero senasis krantas. Prie Medzės ji ypač ryški – 6 km ilgio 15–26 m aukščio šlaitas, vietomis skaidomas senų raguvų. Rytinė valsčiaus dalis aukštesnė – paviršius čia pakyla iki 30–40 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta yra valsčiaus rytiniame pakraštyje (50,9 m). Valsčiaus pietvakarinis pakraštys prieina prie lagūninės kilmės beveik visai užžėlusio Tuosmarės ežero, valsčiaus rytinėje dalyje telkšo seklus ir užžėlęs Tašių ežeras. Per jį plačiu slėniu teka didžiausia valsčiaus upė Alandė (Liepojos ežero intakas), jos slėnyje telkšo Pluočių pelkė (bendras plotas 557 ha, valsčiui priklauso tik dalis).[8]
2000 m. duomenimis, 59 % valsčiaus ploto užėmė žemės ūkio naudmenos, 23 % – miškai, 4 % – krūmynai, 2 % – pelkės. Prie Kapsėdės yra išžvalgytų dolomito telkinių (3,7 mln. m³). Valsčių kerta regioninės reikšmės kelias Ventspilis (Lečiai)–Gruobinia (P111), iš Kapsėdės eina regioninis kelias į Liepoją (P110). Iki 1996 m. veikė Liepojos–Ventspilio geležinkelis (išardytas 2009 m.),[11] valsčiuje buvo Kapsėdės, Materių ir Medzės stotelės.
Valsčiaus gamta saugoma Medzės,[12] Tašių ežero[13] ir Tuosmarės (valsčiuje tik dalis) draustiniuose.[14]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1935 m. Medzės valsčiuje gyveno 2144 žmonės, iš jų 97,3 % latvių, 0,9 % vokiečių; Tašių valsčiuje – 1122 žmonės, iš jų 96,9 % latvių, 1,8 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 21, 1949 m. – 102 abiejų valsčių gyventojus. 2000 m. Medzės valsčiuje buvo 1440 gyventojų, iš jų 91,2 % latvių, 3,7 % lietuvių, 2,6 % rusų.[8]
Didžiausios gyvenvietės: Kapsėdė (435 gyv., 2025 m.),[15] Škėdė (213 gyv.),[16] Tašiai, Ievkalnai, Pinkiai, Stirnos, Medzės dvaras. Valsčiuje veikia metodistų parapija; liuteronai priklauso Liepojos ir Gruobinios parapijoms.[8]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Jūros pakrantė prie Škėdės
-
Kapsėdės akmuo
-
Tašių dvaro pastatai, 2015 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022–2025, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-13.
- ↑ Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos 2022–2024, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-13.
- ↑ Kultūras nami, tautas nami, sabiedriskie centri, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Bibliotēkas, Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Zināms, cik skolu šogad likvidēs un reorganizēs, LA.LV, 2019-06-03. Nuoroda tikrinta 2025-10-15.
- ↑ About Us, Medzes Components. Nuoroda tikrinta 2025-10-15.
- ↑ Kontakti, Meistaru Grupa. Nuoroda tikrinta 2025-10-15.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 Medzes pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 2 (M–Ž), p. 58–61. A/S „Preses nams”, 2002. ISBN 9984-00-436-8.
- ↑ Nacionālā kultūras mantojuma pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-15.
- ↑ Tāšu pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 2 (M–Ž), p. 702. A/S „Preses nams”, 2002. ISBN 9984-00-436-8.
- ↑ Viktors Ulberts, Dzelzceļa līnija aiziet nebūtībā, liepajniekiem.lv, 2009-11-26. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Medze, Dabas aizsardzības pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Tāšu ezers, Dabas aizsardzības pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Tosmare, Dabas aizsardzības pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Kapsēde, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
- ↑ Šķēde, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2025-10-14.
