Medūzos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Medusozoa
Medūzos
Paprastoji medūza (Aurelia aurita)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Duobagyviai
(Wikispecies-logo.svg Cnidaria)
Potipis: Medūzos
(Wikispecies-logo.svg Medusozoa)

Medūzos (lot. Medusozoa) – duobagyvių (Cnidaria) potipis, kurį sudaro gan stambūs, želiški gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai jūriniai pavieniai, sėslūs ar pelaginiai (plaukiojantys vandens sluoksnyje) organizmai. Kūnas keturspindulinės simetrijos, dubenėlio arba įdubusio disko formos, kurį sudaro storas drebučių sluoksnis, esantis tarp dviejų ląstelių sluoksnių.

Medūzos – vienos stambiausių planktono gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, sverti iki 300 kg, o čiuopikliai gali siekti keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu.

Dauguma jų mėsėdės ir gaudo grobį savo čiuopikliais. Varpo (skėčio) pakraštyje yra 4 ar 8 pakitę į jutimo organus čiuopikliai – ropalijos. Medūzų čiuopikliuose yra daugybė dilginančiųjų ląstelių, kurių dirginimui jautrūs ne tik žmonės, bet ir stambūs gyvūnai. Ypač stiprūs pačios didžiausios pasaulyje (apie 2,5 m skersmens) skiautaburnės medūzos (lot. Cyanea) nudilginimai. Burna yra apatinės dalies centre, o čiuopikliai karo pakraščio apačioje. Maistas iš burnos pro ryklę patenka į entoderminės kilmės ovalų skrandį, pertvaromis padalintą į 4 dalis. Pertvarų pakraščiuose išsidėstę mezenteriniai siūlai, gausiai nusėti liaukinėmis ląstelėmis (virškinimo funkcija). Nuo skrandžio išsidėstę radialiniai kanalai, susijungę kūno pakraščiais einančiu žiediniu kanalu (gastrovaskuliarinė sistema).

Dauguma medūzų – skirtalytės. Būdingas išorinis apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsivysto planulė. Praėjus tam tikram vystymosi ciklui, iš planulės pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų – medūzų.

Šių gyvūnų gyvenimo ciklas sudėtingas. Jie pradeda gyvenimą kaip maži jūros dugne gyvenantys polipai. Polipo stadija dažniausiai redukuota. Nervinės ląstelės sudaro susikaupimus – mazgelinius ganglijus. Iš kiekvieno polipo pumpurų atsiranda daugybė mažų laisvai plaukiojančių medūzų, kurios vėliau atsiskiria, tampa lytiškai besidauginančiais suaugėliais ir pradeda savarankišką gyvenimą.

Manoma, kad medūzos egzistuoja jau 500 mln. metų.

Sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Yra ~3200 medūzų rūšių. Medūzų potipis skirstomas į šias klases: