Pereiti prie turinio

Mechuvo mūšis (1734)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mechuvo mūšis
Priklauso: Lenkijos–Lietuvos įpėdinystės karas

ATR kariuomenė 1697–1795 m. (pirmas iš dešinės – XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio pėstininkas)
Data 1734 m. balandžio 13 d.
Vieta Mechuvas, Lenkijos karalystė, dab. Lenkija
Mechuvas
Mechuvas
-
Rezultatas ATR pajėgų pergalė
Konflikto šalys
Abiejų Tautų Respublika Saksonijos kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Jonas Tarlo Nežinoma
Pajėgos
~ 3 tūkst. ~300
Nuostoliai
Nežinoma Daug sužeistų

Mechuvo mūšis (lenk. Bitwa pod Miechowem) – 1734 m. balandžio 13 d. prie Mechuvo (Mažosios Lenkijos vaivadija, Lenkijos karalystė, dab. Lenkija) įvykusios Abiejų Tautų Respublikos valdovui Stanislovui Leščinskiui lojalių pajėgų kautynės su Saksonijos kariuomene. Mūšis pasibaigė viena iš nedaugelio Abiejų Tautų Respublikos pajėgų pergalių prieš Saksoniją ir Rusijos imperiją 1733–1735 metų kare (ATR įpėdinystės kare).

Augusto II saksų pėstininkas

1734 m. sausio 7 d. prie Tarnovskių kalnų Respublikos sieną peržengė saksų generolo Dymerio vadovaujamas korpusas, kurį sudarė apie 10 tūkst. karių, kuris greitai užėmė Krokuvą.

Miesto, kaip Lenkijos monarchų karūnacinės sostinės, užėmimas turėjo užtikrinti Frydricho II Augusto karūnavimo ceremonijos surengimą. Tačiau tuo saksų sėkmė ir baigėsi, nes Stanislovo Leščinskio šalininkui Jonui Tarlai pavyko sustiprinti savo pajėgas Krokuvos vaivadijoje, surinkti savanorių. Iš Krokuvos paremti rusų kariuomenės, apgulusios Dancigą išžygiavusiems saksams kelią balandžio 13 d. tarp Vielkanoco ir Golčos kaimų pastojo Tarlo pajėgos. Lenkų karinis dalinys, turėjęs ne mažiau kaip 3 tūkst. vyrų, puolė saksų kavalerijos avangardą – bent 300 kirasyrų – ir mėgino palaužti jos pasipriešinimą. Saksų dalinio vado vardas neužfiksuotas. Užpulti saksų raiteliai nulipo nuo žirgų ir tris valandas šautuvų ugnimi atmušinėjo lenkų atakas.

Nesulaukę pagalbos iš apie 4 tūkst. saksų pėstininkų, žygiavusių kitu maršrutu, saksų kavaleristai atsitraukė, netekę nemažai savųjų, patekusių į nelaisvę. Tikslūs abejų pusių nuostoliai nėra užfiksuoti.[1]

Pergalė prieš saksų dalinį kuriam laikui pristabdė saksų puolimą Dancigo kryptimi, tačiau Tarlai nepavyko susigrąžinti Krokuvos ar plačiau išnaudoti pergalę.