Meškiniai vėžiai

Meškiniai vėžiai (Scyllaridae) – gyvūnų (Palinuroidea) antšeimio šeima yra dešimtkojų vėžių grupė, lengvai atpažįstama pagal labai padidėjusas ir suplokštėjusias antenas.

Išvaizda

Tai jūriniai vėžiai, kurių aprašytos 98 rūšys (iš kurių 13 išnykusios ir randama tik iškasenų). Visos šiuo metu gyvenančios rūšys valgomos, kai kurių žvejyba reikšminga. Skirtingai nuo įprastinio vėžio, pirmoji kojų pora nėra virtusi žnyplėmis, ji daug nesiskiria nuo kitų vaikščiojamųjų kojų. Pirmoji antenų pora (antenulės) yra lytėjimo organai. Galva susideda iš šešių narelių, krūtinė iš bendro karapakso apgaubtų aštuonių, pilvelis iš šešių. Šie vėžiai neturi kitiems dešimtkojams vėžiams būdingų stamblų neuronų, todėl mažiau vikrūs ir daugiau apsisaugo storu šarvu bei slapstydamiesi. Meškinis vėžys vystosi per planktoninės zoea stadiją, auga lėtai ir gyvena ilgai.

Minimi jau Aristotelio, tačiau K.Linėjus 1758 m. visus jam tuo metu žinomus meškinius vėžius rūšis buvo priskyręs vienai rūšiai, Cancer arctus. 1775 m. Johann Christian Fabricius juos aprašė jau geriau ir išskyrė nuo kitų vėžių į Scyllarus grupę, pagal kurią vadinama ir dabartinė šeima (Scyllaridae). Seniausios panašios iškasenos yra 100–120 mln. m. senumo.

Mityba

Minta įvairiais moliuskais, dygiaodžiais, jūrinėmis kirmėlėmis, kitais vėžiagyviais.. Patys yra medžiojami įvairių kaulinių žuvų.

Paplitimas

Šie vėžiai daugiausia gyvena tropinėse ir subtropinėse jūrose, šelfuose iki maždaug 500 metrų gylio. Dvi rūšys (mažas Scyllarus arctus ir stambus Scyllarus latus) randamos Viduržemio jūroje. Scyllarus arctus kai kada pasiekia net Anglijos krantus. Scyllarus latus taip pat gyvena Raudonojoje jūroje, Atlanto vandenyne. S. latus kai kada laikomas zoologijos sodų akvariumuose (namų akvariumui netinka).