McLaren ataskaita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

McLaren ataskaita – nepriklausomas tyrimas, kurį atliko Kanados mokslininkas Richard McLaren. Pagrindinis tyrimo objektas buvo įtarimai, kad Rusijoje vyko sisteminis dopingo vartojimo skatinimas. Tyrimas buvo inicijuotas 2016 m. gegužę Pasaulinės antidopingo agentūros. Tų pačių metų liepą McLaren pateikė pirmąją tyrimo išvadų dalį, kurioje kalbama apie Rusijos sportininkų sisteminį ir valstybės palaikoma dopingo vartojimą 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse.[1] O gruodį pasirodžiusioje antroje tyrimo išvadų dalyje detaliau įrodoma apie sisteminį dopingo vartojimą tarp Rusijos sportininkų.[2]

I tyrimo dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. liepos 18 d. R. McLaren pateikė pirmąją tyrimo išvadų dalį. Mokslininkui Pasaulinė antidopingo agentūra pavedė patikrinti buvusio Rusijos antidopingo agentūros vadovo Grigorijaus Rodčenkovo teiginius apie sisteminį dopingo vartojimą Rusijoje. Pirmąją dalį sudarė 97 puslapių ataskaita. Nors tyrimui buvo skirta vos 57 dienos, mokslininkas atrado įrodymų apie sisteminį dopingo vartojimą, atlikus interviu su liudininkais, peržiūrėjus tūkstančius rašytinių ir skaitmeninių dokumentų, atlikus įvairius bandymus laboratorijose ir patikrinus Rusijos sportininkų mėginius.

Ataskaitoje teigiama, kad "be didesnių abejonių" Rusijos sporto ministerija, Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba ir Pasaulinės antidpoingo agentūros akredituota laboratorija Maskvoje veikė "gindama dopingą varetojančius Rusijos sportininkus".[3] R. McLaren teigė, kad Rusijos atletų mėginiai buvo atidaromi ir pakeičiami "be jokių įkalčių neutraliai akiai".

Olimpinėse žaidynėse sportininkų mėginiams naudojami specialūs buteliukai, vadinami "BEREG-KIT", kurie negali būti atidaromi jų nesudaužius. Tačiau tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad specialiais įrankiais Rusijoje šie buteliukai būdavo atidaromi ir mėginiai sukeičiami. Tai įrodyta radus mikroskopinius įbrėžimus buteliukų viduje.[4]

Pasak tyrimo išvadų, toks mėginių klastojimas vyko mažiausiai "nuo 2011 m. pabaigos iki 2015 m. rugpjūčio"." Toks metodas buvo naudojamas mažiausiai su 643 mėginiais. Tai yra mažiausias skaičius, nes tyrėjai negalėjo prieiti prie visų Rusijos įrašų. Šie mėginiai buvo šiose sporto šakose:

  • Atletika (139)
  • Sunkumų kilnojimas (117)
  • Ne olimpinės sporto šakos (37)
  • Parolimpinės sporto šakos (35)
  • Imtynės (28)
  • Kanojų irklavimas (27)
  • Dviračių sportas (26)
  • Riedlenčių sportas (24)
  • Plaukimas (18)
  • Ledo ritulys (14)
  • Slidinėjimas (13)
  • Futbolas (11)
  • Irklavimas (11)
  • Biatlonas (10)
  • Bobslėjus (8)
  • Dziudo (8)
  • Tinklinis (8)
  • Boksas (7)
  • Rankinis (7)
  • Tekvondo (6)
  • Fechtavimas (4)
  • Triatlonas (4)
  • Šiuolaikinė penkiakovė (3)
  • Šaudymas (3)
  • Paplūdimio tinklinis (2)
  • Kerlingas (2)
  • Krepšinis (1)
  • Buriavimas (1)
  • Snieglenčių sportas (1)
  • Stalo tenisas (1)
  • Vandensvydis (1)

Pirmojo tyrimo išvadų dalis randama čia: https://www.wada-ama.org/sites/default/files/resources/files/20160718_ip_report_newfinal.pdf

II tyrimo dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. gruodžio 9 d. pasirodė antroji tyrimo išvadų dalis. Joje teigiama, kad nuo 2011 iki 2015 m. daugiau nei 1 000 Rusijos sportininkų įvairiose sporto šakose gavo naudos iš dopingo tyrimų klastojimo.[5][6] Elektroninių paštų tyrimai atskleidė, kad tarp tokių sportininkų buvo ir 5 akli sunkumų kilnotojai, kurie be savo žinios buvo skatinami vartoti dopingą. Šiems atletams buvo po 15 metų.[7]

Antroji tyrimo išvadų dalis randama šioje nuorodoje: https://www.wada-ama.org/sites/default/files/resources/files/mclaren_report_part_ii_2.pdf

Tyrimo rezultatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po šio tyrimo išvadų Pasaulinė antidopingo agentūra paskelbė, kad Rusijos antidopingo agentūra negalinti tinkamai atlikti savo veiklos ir misijos, tad Rusijos sportininkams turėtų būti neleistina dalyvauti 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Brazilijoje.[8] Tarptautinis olimpinis komitetas nepritarė tokioms rekomendacijoms ir leido kiekvienai sporto federacijai nuspręsti dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo olimpiadoje.[9] Dieną prieš olimpinių žaidynių pradžią 278 sportininkams buvo leista dalyvauti žaidynėse, o 111 buvo pašalinti dėl dopingo vartojimo.[10]

Tuo tarpu Tarptautinis parolimpinis komitetas, kitaip nei jų kolegos, anoniminiu balsavimu nusprendė pašalinti Rusijos komandą iš 2016 m. vasaros parolimpinių žaidynių ir suspenduoti Rusijos parolimpinį komitetą. Komitetas turėjo įrodymų, kad dopingo tyrimų klastojimo atvejai buvo naudojami ir 2014 m. žiemos parolimpinėse žaidynėse.[11]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]