Pereiti prie turinio

Maya Angelou

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maya Angelou
M. Andželou B. Klintono inauguracijoje
Gimimo vardas Margaret An Džonson
Gimė 1928 m. balandžio 4 d.
Sent Luisas, Misūris, Jungtinės Amerikos Valstijos
Mirė 2014 m. gegužės 28 d. (86 metai)
Vinstonas-Seilemas, Šiaurės Karolina, JAV
Pilietybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Veikla rašytoja, poetė, memuaristė, žmogaus teisių gynėja
Parašas
Svetainė

http://www.mayaangelou.com/

Maja Andželou[1] (angl. Maya Angelou, gimimo vardas Margaret An Džonson, angl. Marguerite Ann Johnson; 1928 m. balandžio 4 d. Sent Luisas, JAV – 2014 m. gegužės 28 d. Vinstonas-Seilemas, JAV) – afroamerikiečių rašytoja, poetė, memuaristė ir žmogaus teisių gynėja. Kai kurie jos kūriniai yra išversti į lietuvių kalbą.

M. Andželou aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime. Ji bendradarbiavo su tokiais aktyvistais kaip Martinas Liuteris Kingas ir Malkolmas X. 1993 m. per 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono inauguraciją ji skaitė savo eilėraštį „Ryto pulsu“ ir tapo pirmąja poete, kuri deklamavo inauguracijoje, po amerikiečių poeto Roberto Frosto, deklamavusio savo eiles per 35-ojo JAV prezidento Džono F. Kenedžio inauguraciją 1961 m. Ji parašė septynias autobiografijas, penkias esė ir kelis poezijos rinkinius, tačiau labiausiai žinoma dėl savo knygos „Žinau, ko paukštis gieda narve“, kurioje aprašomas jos gyvenimas iki 16 metų. Už savo kūrybą M. Andželou gavo dešimtis apdovanojimų ir daugiau nei 50 garbės laipsnių.[2]

Jos kūryba įtraukta į mokyklų ir universitetų programas. M. Andželou knygose nagrinėjamos tokios temos kaip rasizmas, tapatybė, šeima ir kelionės.

Ankstyvieji metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. An Džonson gimė 1928 m. balandžio 4 d. daugiavaikėje šeimoje Sent Luise, JAV. Tėvas – Beilis Džonsonas – durininkas ir dietologas, motina – Vivian Džonson – slaugytoja. Kai Margaret buvo 3 metai, jos tėvai išsiskyrė[3] ir mergaitė su keturiais broliais persikraustė pas savo močiutę Anę Henderson.

Po ketverių metų mergaitė grįžo pas savo mamą. Būdama aštuonerių, Margaret buvo išprievartauta motinos vyro Frymano. Ji papasakojo apie tai savo broliui, o šis – likusiems šeimos nariams. Frymanas buvo pripažintas kaltu, tačiau kalėjo tik vieną dieną. Praėjus keturioms dienoms po išėjimo į laisvę, jis buvo nužudytas, tikriausiai Margaret dėdės.[4] Po Frymano mirties Andželou beveik penkerius metus nešnekėjo,[5] nes manė, kad ji buvo kalta dėl jo mirties; kaip ji teigė: „Aš pagalvojau: mano balsas jį nužudė. Aš nužudžiau tą žmogų, nes ištariau jo vardą. Ir tada maniau, kad niekada nebeprabilsiu, nes mano balsas gali nužudyti bet ką.“[6] Pasak Marcijos Anos Gilespės, rašytojos, kuri sudarė M. Andželou biografiją, būtent šiuo tylos laikotarpiu ji pamėgo knygas, poeziją bei literatūrą.[7]

Netrukus po Frymano nužudymo, kai Andželou buvo aštuonerių, o jos brolis – devynerių, abudu buvo išsiųsti atgal pas močiutę.[7] Mokėsi Lafajeto mokykloje. Pasak M. Andželou, vėl prabilti jai padėjo jos mokytoja Berta Flauers, teigdama „tu nepamilsi poezijos, kol neištarsi jos garsiai“.[8] Taip pat B. Flauers supažindino ją su Č. Dikenso, V. Šekspyro, E. Alano Po, G. Džonson ir Dž. Džonsono literatūra, kuri turėjo įtakos M. Andželou kūrybai. Jos kūrybą paveikė ir juodaodės rašytojos, tokios kaip F. Harper, A. Spenser ir Dž. Fauset.[5][7][9]

Kai Andželou buvo 14 metų, o jos brolis – 15, ji su broliu vėl apsigyveno pas motiną, kuri persikėlė į Oklandą, Kalifornijoje. Antrojo pasaulinio karo metais Angelou mokėsi Kalifornijos darbo mokykloje. Būdama 16 metų, ji tapo pirmąja juodaode moterimi tramvajaus konduktore San Fransiske.[10] Ji taip norėjo šio darbo, kad motina pavadino jį jos „svajonių darbu“.

Praėjus trims savaitėms po mokyklos baigimo, būdama 17 metų, ji pagimdė sūnų Klaidą (vėliau pakeitusį vardą į Gajų Džonsoną).[11]

Karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji karjera: 1951–1961

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maja Andželou filme „Kalipso karščio banga“

1951 m. Andželou ištekėjo už graikų elektriko, buvusio jūreivio ir pradedančio muzikanto Tošo Angeloso, nors jos motina tam nepritarė, nes tuo metu buvo smerkiami skirtingų rasių santykiai.[7][12] Tuo metu ji lankė modernaus šokio pamokas ir susipažino su šokėjais bei choreografais Alvinu Eiliu ir Rūta Bekford. Eilis ir Angelou subūrė šokių grupę, pasivadinę „Al and Rita“, ir šoko modernius šokius juodaodžių organizacijose San Fransiske, tačiau sekmės nepasiekė.[9] Andželou su savo vyru ir sūnumi persikėlė į Niujorką, kad ji galėtų mokytis afrikietiškų šokių pas Trinidado ir Tobago šokėją Pearl Primus, tačiau po metų vėl grįžo į San Fransiską.[7]

1954 m. išsiskyrė bei profesionaliai pradėjo šokti kalipso San Fransisko klubuose.[7] Būtent tada ji sugalvojo sau sceninį vardą „Maya Angelou“. 1954–1955 gastroliavo po Europą su opera „Porgis ir Besė“[3][13] Ji pradėjo mokytis kiekvienos šalies, kurioje lankėsi, kalbos ir per kelerius metus jau išmoko kelias kalbas.[12] 1957 m. dar labiau išpopuliarėjus kalipso, M. Andželou įrašė savo pirmąjį albumą „Miss Calypso“.[14] Taip pat filmavosi 1957 m. filme „Kalipso karščio banga“.

1959 m. Andželou susipažino su rašytoju Džonu Kilensu. Tas pastebėjo jos rašymo talentą ir M. Andželou vėl persikėlė į Niujorką, kad galėtų susitelkti į rašytojos karjerą. Ji įstojo į Harlemo rašytojų gildiją, kur buvo leidžiamos jos pirmosios knygos. Taip pat ten ji susipažino su žymiais afroamerikiečių rašytojais, tokiais kaip Džonas Klarkas, Roza Gaj, Polas Maršalas ir Džulianas Mejfyldas.[7] 1960 m. susipažino su Martinu Liuteriu Kingu ir pradėjo dirbti su juo – įkūrė „Kabaretą už laisvę“ bei tapo Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos, vaidinusios svarbų vaidmenį Amerikos pilietinių teisių judėjime, koordinatorė.[12] Taip pat dalyvavo antiapartheidiniame judėjime, aktyviai palaikė Fidelį Kastro.[15]

Vėlesnė karjera: 1961–1969

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Knygos „Žinau, ko paukštis gieda narve“ viršelis

1961 m. vaidino Žano Ženo pjesėje „Negrai“[16] kartu su Ebi Linkoln, Rosku Li Braunu, Džeimsu Džonsu, Lui Gosetu, Godfreju Kembridžu ir Siselė Taison.[7] Tais pačiais metais ji susipažino su Pietų Afrikos Respublikos visuomenės veikėju Vusumzi Make bei gyveno kartu su juo Kaire iki 1962 m., tačiau niekada oficialiai nesusituokė. Ten ji dirbo savaitraščio anglų kalba „The Arab Observer“ redaktoriaus pavaduotoja.[7] 1962 m. M. Andželou persikraustė į Ganos sostinę Akrą kartu su savo sunūmi Gajumi, ten dirbo universiteto administratore bei laikraščių „Ghanaian Times“ ir „The African Review“ redaktore, taip pat dirbo ir Ganos radijuje bei vaidino Ganos teatre.[7]

Be to, Akroje Andželou susipažino su Malkolmu X – afroamerikiečių musulmonų dvasininku, oratoriumi, žmogaus teisių aktyvistu[17] – ir 1965 m. kartu su juo subūrė Afroamerikiečių vienybės organizaciją; netrukus Malkolmas buvo nužudytas. Sukrėsta ji išvyko pas savo brolį į Havajus, kur tęsė atlikėjos karjerą. Vėliau ji persikraustė į Los Andželą, kur toliau rašė, dirbo rinkos tyrėja ir vaidino spektakliuose. 1967 m. eilinį kartą grįžo į Niujorką, ten sutiko savo seną draugę Rozą Gaj bei susipažino su žymiu JAV rašytoju Džeimsu Boldvinu, kurį vadino „savo broliu“.[18] Jos draugas Džeris Purcelis padėdavo savo draugei finansiškai, kad ta galėtų dažniau rašyti.[7]

1968 m. Martinas Liuteris Kingas paprašė Andželou suorganizuoti maršą. Ji sutiko, tačiau atidėjo jį.[19] Maršui neprasidėjus, M. L. Kingas buvo nužudytas per M. Andželou gimtadienį (balandžio 4 dieną). Po šio įvykio Andželou pradėjo daug rašyti, o 1969 m. parašė savo žymiausią knygą „Žinau, ko paukštis gieda narve“. Ši knyga atnešė jai tarptautinį pripažinimą ir pagarbą.[20]

Vėlyvoji karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
M. Andželou su Hilari Klinton

1972 m. parašė scenarijų filmui „Džordžija, Džordžija“, tai pirmasis juodaodės moters parašytas scenarijus.[21] Ji taip pat sukūrė filmui ir garso takelį.[7] Be to, Andželou dirbo kompozitore – kūrė muziką dainininkei Robertai Flak[22] ir filmams. Ji rašė straipsnius, apsakymus, scenarijus, dokumentinius filmus, autobiografijas ir poeziją, prodiusavo pjeses. Taip pat buvo ir teatro režisierė.[23]

1977 m. Angelou atliko antraplanį vaidmenį televizijos mini seriale „Šaknys“. Per šį laikotarpį jai buvo įteikta daugybė apdovanojimų.[24]

1993 m. per 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono inauguraciją ji skaitė savo eilėraštį „Ryto pulsu“ ir tapo pirmąja poete, kuri deklamavo savo eilėraštį prezidento inauguracijoje, po amerikiečių poeto Roberto Frosto, deklamavusio per 35-ojo JAV prezidento Džono F. Kenedžio inauguraciją 1961 m. Šio eilėraščio įrašas vėliau pelnė Grammy apdovanojimą.

Aktyviai palaikė Demokratų partiją per 2008 m. JAV prezidento rinkimus. Taip pat bendradarbiavo su Hilari Klinton.[25]

2013 m., būdama 85 metų, Andželou išleido paskutinįjį autobiografijų serijos tomą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama jos santykiams su motina.

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andželou buvo ištekėjusi du kartus. 1951 m. jos vyras buvo graikas Tošas Angelosas, buvęs jūreivis, dirbęs elektriku. Jos motina nepritarė tarprasinei santuokai.[12] Būdama santuokoje M. Andželou su vyru ir sūnumi persikėlė į Niujorką mokytis modernaus šokio. Vėliau šeima grįžo į San Fransiską. Santuoka su T. Angelosu nutrūko 1954 m.

1961 m. ji užmezgė santykius su Pietų Afrikos Respublikos visuomenės veikėju Vusumzi Make bei gyveno kartu su juo Kaire iki 1962 metu, tačiau niekada oficialiai nesusituokė.

1973 m. Andželou ištekėjo antrą kartą už Polo du Foso, valų dailidės ir buvusio anglų rašytojos feministės Žermanės Grir sutuoktinio.[26]

Mirtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. Andželou mirė 2014 m. gegužės 28 d. rytą 86 metų.[1][27] Nors jos sveikata buvo prasta ir ji atšaukė neseniai suplanuotus pasirodymus, ji rašė dar vieną knygą – autobiografiją apie savo patirtį su savo šalies ir pasaulio lyderiais.[28] Po Andželou mirties jos sūnus Gajus Džonsonas teigė, kad, nepaisant nuolatinių skausmų dėl šokėjos karjeros ir prastos sveikatos būklės, per paskutinius dešimt gyvenimo metų ji vis tiek parašė keturias knygas.[29]

Pagarbą ir užuojautą Andželou pareiškė daug žymių žmonių, įskaitant JAV prezidentą Baraką Obamą, kurio sesuo buvo pavadinta Andželou garbei, bei Bilą Klintoną.[30]

Apdovanojimai ir premijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
44-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama įteikia M. Andželou Prezidento laisvės medalį, 2011 m.

Afroamerikiečių rašytoja Maja Andželou gavo daug universitetinių bei vyriausybinių apdovanojimų ir premijų. Taip pat buvo apdovanota ir literatūrinių organizacijų.

Svarbiausi M. Andželou apdovanojimai:[31]

  • Pulicerio premija už poezijos rinkinį „Tiesiog duok man vėsaus vandens gėrimą prieš tai“ (1971)
  • Tony apdovanojimas už vaidmenį spektaklyje (1973)
  • Trys Grammy apdovanojimai „už geriausią ištartų žodžių albumą“ (1993, 1995, 2002)
  • Nacionalinis meno medalis „už išskirtinį indėlį į meną“ (2000)
  • Prezidento laisvės medalis „už indėlį į literatūrą ir pilietines teises“ (2010)

Taip pat M. Andželou buvo apdovanota ir garbės laipsniais.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 „Mirė amerikiečių rašytoja, poetė ir aktyvistė M.Andželou“. Respublika. 2014-05-28. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  2. ↑ Stanley, Alessandra (1992 m. gegužės 17 d.). "Whose Honor Is It, Anyway". The New York Times.
  3. ↑ 3,0 3,1 „Maya Angelou | Biography, Books, Poems, & Facts | Britannica“. www.britannica.com (anglų). 2025-02-11. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  4. ↑ Braxton, Joanne M. (1999). Maya Angelou's I Know Why the Caged Bird Sings: A Casebook. Oxford University Press. p. 121. ISBN 978-0-19-511607-6.
  5. ↑ 5,0 5,1 Lupton, Mary Jane (1998). Maya Angelou: A Critical Companion. Westport, Connecticut: Greenwood Press ISBN 978-0-313-30325-8
  6. ↑ „Maya Angelou I Know Why the Caged Bird Sings“. World Book Club. BBC World Service. 2005 m. spalio mėn. Suarchyvuota iš originalo 2017 m. birželio 3 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 17 d..
  7. ↑ 7,00 7,01 7,02 7,03 7,04 7,05 7,06 7,07 7,08 7,09 7,10 7,11 Gillespie, Marcia Ann, Rosa Johnson Butler, and Richard A. Long. (2008). Maya Angelou: A Glorious Celebration. New York: Random House. ISBN 978-0-385-51108-7.
  8. ↑ „'Fresh Air' Remembers Poet And Memoirist Maya Angelou“. NPR. 2014 m. gegužės 28 d. Suarchyvuota iš originalo 2021 m. liepos 9 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. liepos 9 d..
  9. ↑ 9,0 9,1 Angelou, Maya (1969). I Know Why the Caged Bird Sings. New York: Random House. ISBN 978-0-375-50789-2
  10. ↑ Fernandez • •, Lisa (2014-05-28). „Maya Angelou Was 1st Black, Female San Francisco Street Car Conductor“. NBC Bay Area (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  11. ↑ „35 Who Made a Difference: Maya Angelou | People & Places | Smithsonian Magazine“. web.archive.org. 2013-11-05. Suarchyvuotas originalas 2013-11-05. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 Hagen, Lyman B. (1997). Heart of a Woman, Mind of a Writer, and Soul of a Poet: A Critical Analysis of the Writings of Maya Angelou. Lanham, Maryland: University Press. ISBN 978-0-7618-0621-9
  13. ↑ Kryptis, Dizaino. „„PORGIS IR BESĖ““. lvso.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  14. ↑ „Turner Classic Movies - TCM.com“. prod.tcm.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  15. ↑ We Changed the World African Americans 1945-1970. Oxford University Press. 1997. p. 75.
  16. ↑ Innes, Lyn (2014 m. gegužės 28 d.). „Maya Angelou obituary“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. kovo 28 d..
  17. ↑ „Maya Angelou“. Academy of Achievement (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  18. ↑ Boyd, Herb (2010 m. rugpjūčio 5 d.). „Maya Angelou Remembers James Baldwin“. New York Amsterdam News. 100 (32): 17.
  19. ↑ Als, Hilton (2002 m. rugpjūčio 5 d.). "Songbird: Maya Angelou takes another look at herself". The New Yorker.
  20. ↑ Smith, Dinitia (2007 m. sausio 23 d.). „A Career in Letters, 50 Years and Counting“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2019 m. kovo 8 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 19 d..
  21. ↑ Brown, Avonie (1997 m. sausio 4 d.). "Maya Angelou: The Phenomenal Woman Rises Again". New York Amsterdam News (88): 2.
  22. ↑ Feeney, Nolan (2014-05-28). „R&B legend Roberta Flack remembers Maya Angelou“. TIME (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-03-12.
  23. ↑ Wolf, Matt (2012 m. kovo 20 d.)."The National Theatre's Global Flair". Smithsonian Magazine.
  24. ↑ Moore, Lucinda (2003 m. balandžio mėn.). „Growing Up Maya Angelou“. Smithsonian Magazine. Suarchyvuota iš originalo 2014 m. kovo 2 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 19 d..
  25. ↑ Minzesheimer, Bob (2008 m. kovo 26 d.). „Maya Angelou celebrates her 80 years of pain and joy“. USA Today. Suarchyvuota iš originalo September 15, 2018. Nuoroda tikrinta November 22, 2014.
  26. ↑ Angelou, Maya (1997). Even the Stars Look Lonesome. New York: Random House. p. 1. ISBN 978-0-553-37972-3.
  27. ↑ „Dr. Maya Angelou dead at 86“. Winston-Salem, North Carolina: WXII12.com. 2014 m. gegužės 28 d. Suarchyvuota iš originalo 2018 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2014 m. gegužės 28 d..
  28. ↑ Alter, Alexander (2014 m. gegužės 28 d.). „Author, Poet Maya Angelou Dies“. The Wall Street Journal.
  29. ↑ Johnson, Guy (2014 m. birželio 7 d.). „Full Remarks: Angelou's son, Guy Johnson“. WXII12.com. Suarchyvuota iš originalo 2014 m. birželio 11 d. Nuoroda tikrinta 2014 m. birželio 16 d..
  30. ↑ „Maya Angelou 'the brightest light' says Barack Obama“. BBC News. 2014 m. gegužės 28 d. Suarchyvuota iš originalo 2014 m. gegužės 29 d. Nuoroda tikrinta 2014 m. gegužės 28 d..
  31. ↑ „Nuostabus Maya Angelou gyvenimas: 7 nepamirštami skyriai“. julienflorkin.com. 2023-06-25. Nuoroda tikrinta 2025-03-12.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Gillespie, Marcia Ann, Rosa Johnson Butler, and Richard A. Long. (2008). Maya Angelou: A Glorious Celebration. New York: Random House. ISBN 978-0-385-51108-7.
  • Lupton, Mary Jane (1998). Maya Angelou: A Critical Companion. Westport, Connecticut: Greenwood Press ISBN 978-0-313-30325-8
  • Angelou, Maya (1969). I Know Why the Caged Bird Sings. New York: Random House. ISBN 978-0-375-50789-2
  • Hagen, Lyman B. (1997). Heart of a Woman, Mind of a Writer, and Soul of a Poet: A Critical Analysis of the Writings of Maya Angelou. Lanham, Maryland: University Press. ISBN 978-0-7618-0621-9

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Maya_Angelou&oldid=7522071"