Mato Kosyk

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mato Kosyk
Mato Kosyk.png
Gimė 1853 m. birželio 18 d.
Verbenas, Žemutinė Lužica, Vokietija
Mirė 1940 m. lapkričio 11 d. (87 metai)
Oklahoma, JAV
Veikla poetas, žurnalistas, liuteronų kunigas
Paminklas M. Kosykui Verbene

Matas Kosykas (žem. sorb. Mato Kosyk, vok. Matthäus Kossick, 1853 m. birželio 18 d. Verbenas, Vokietija1940 m. lapkričio 11 d. Oklahoma, JAV) – žemutinių sorbų poetas ir žurnalistas, liuteronų kunigas. Jis ir poetė Mina Vitkoic laikomi žemutinių sorbų poezijos klasikais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1853 m. valstiečių šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą pradėjo mokytis gimnazijoje, bet 1873 m. buvo priverstas ją palikti, kad galėtų dirbti Leipcigo geležinkelyje. Tuo metu sukūrė pirmuosius eilėraščius. 1877 m. grįžo į Verbeną ir jame užsiėmė literatūrine veikla, bendradarbiavo su įvairiais periodiniais sorbų spaudos leidiniais.

1880 m. buvo vienas iš žemutinių sorbų kultūrinės-šviečiamosios organizacijos „Maśica Serbska“ steigėjų. Tais pačiais metais tapo laikraščio žemutinių sorbų kalba „Bramborske Nowiny“ redaktoriumi. Laikraščių redaktoriaus darbas jam nedavė pakankamai pajamų pragyventi, todėl 1883 m. jis emigravo į Ameriką, kur planavo stoti į liuteronų seminariją.

Amerikoje, Springfilde pradėjo studijuoti liuteronų teologiją, vėliau mokslus tęsė Čikagoje. Baigus studijas buvo paskirtas liuteronų kunigu į Velsburgo parapiją. Po kurio laiko grįžo į tėvynę vienoje iš vietinių parapijų dirbti liuteronų kunigu ir tarp sorbų užsiimti visuomenine veikla. Vietinė liuteronų bažnyčia nepripažino jo amerikietiško teologinio išsilavinimo, ir jis buvo priverstas vėl vykti į Ameriką.

Nuo 1882 m. aktyviai susirašinėjo su sorbų visuomenės veikėjais Vokietijoje, jų paskatintas vėl užsiėmė literatūrine veikla. Iki 1913 m. dirbo liuteronų kunigu vokiškai kalbančiose Amerikos parapijose. 1913 m. Oklahomoje nusipirko ūkį, jame dirbo iki savo mirties 1940 m.[1]


Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1880 – Serbska swajźba w Błotach
  • 1881 – Pśerada markgroby Gera
  • 1882 – Branibora pad
  • 1893 – Zběrka dolnoserbskich pěsnjow
  • 1929–1930 – Pěsni
  • 2012 m. Vokietijoje buvo baigti leisti aštuoni M. Kosyko kūrybos tomai.[2]

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Verbene M. Kosyko vardu pavadinta vidurinė mokykla;
  • Verbene M. Kosykui pastatytas paminklas (atidengtas 2003 m.)[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Mato Kosyk - Sohn der Gemeinde“. amt-burg-spreewald.de. Nuoroda tikrinta 2020-12-28. 
  2. „Mato Kosyk“. domowina-verlag.de. Nuoroda tikrinta 2020-12-28. 

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений, М., 1997, стр. 114—115, 133, 138, 144—145, 162, 164, ISBN 5-7576-0063-2
  • Roland Marti (Hrsg.): Mato Kosyk 1853—1940. Materialije prědneje Kosykoweje Konference. Wjerbno/Werben 15.-18.6.2003 (= Schriften des Sorbischen Instituts, Band 40). Domowina, Budyšin 2004, ISBN 3-7420-1986-4a
  • Česko-lužicke styky v 1.polovině 19. století// Česko-lužický věstník, 2007, стр. 55