Martyniškių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Martyniškių dvaras
Martyniškių dvaro rūmai 2005 m.
Martyniškių dvaro rūmai 2005 m.
Vieta Martyniškiai, Joniškio rajonas
Įkurtas 1795 m.
Rūmų stilius istorizmas
Bajorų giminės Tulūz-Lotrekai
Parkas peizažinis
Pastatų būklė gera
Savininkas privatus

Martyniškių dvaras yra Šiaurės Lietuvoje, Joniškio r., Gaižaičių sen., Martyniškių kaime. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 136. Dvaras įsikūręs prie Švėtės upės, sodyboje be rūmų yra keletas ūkinių pastatų, parkas.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo 1650 m. 1783 m. buvo valdoma evangelikų liuteronų savininkų. LDK laikais kaimas priklausė Šakynos seniūnijai, kuris 1797 m. tapo privačia valda. 1795 m. buvo Šakynos seniūnijos dvaras (14 gyventojų).

1816 m. nurodytas atskiras grafo Aleksandro Lotreko (Pierre Alexander (Alexander) Gf. de Toulouse-Lautrec, g. 1769 m.) dvaras. 1848 m. dvarui priklausė Jautmalkių palivarkas 9 kaimai (Puikiai, Jautmalkiai, Narčiai, Šliupščiai, Strimyliškės, Liutikai, Pailiai, Bambalai, Narbučiai ir kt.), 2 užusieniai (viso 674 pavaldiniai). Dvarui priklausė 4299 dešimtinės žemės. 1840 m. kovo 15 d. Aleksandras Tulūz-Lotrekas valdė dvarą su 100 dūmų.

1866 m. minimas Martyniškių dvaro savininkas Rudolfas Koscialkovskis. Rašoma, kad "Šiaulių apskrities taikos tarpininkų suvažiavimo pirmininkas teigė, kad Martyniškyje puikiai įrengta dvaro sodyba, kurioje stovi „gražiausias apskrityje ponų namas“, yra didelis vaismedžių sodas, dirbamose žemėse naudojama 11 laukų sėjomaina, prižiūrėtos ganyklos ir pan."[2].

Po 1920 m. mokykla įsikūrė mūriniame 2 aukštų dvaro name.[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūriniai klasicistiniai rūmai su mezoninu, keturšlaičiu stogu, mūriniais rūsiais, skliautinėmis lubomis. Prieangis 2 aukštų, su dorėniniais piliastrais, dvišlaičiu stogu.

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TAMARA BAIRAŠAUSKAITĖ, Kova dėl žemės: dvarininkų ir dvarų valstiečių nuosavybės santykiai panaikinus baudžiavą (XIX a. 7–8 deš.), LITUANISTICA. 2014. T. 60. Nr. 3(97), p . 145–167